Ateityje laukti kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgeno ar laboratorini\u0173 tyrim\u0173, kad b\u016bt\u0173 diagnozuotas plau\u010di\u0173 u\u017edegimas ir kitos su plau\u010diais susijusios ligos, gali nebereik\u0117ti. Tyr\u0117jai pristat\u0117 ne\u0161iojamo jutiklio prototip\u0105, kuris tokias b\u016bkles potencialiai gal\u0117t\u0173 nustatyti i\u0161 \u017emogaus kv\u0117pavimo.<\/p>\n
Prietaisas veikt\u0173 analizuodamas specialias nanodaleles, kurias pacientas pirmiausia \u012fkvepia. V\u0117liau, jas i\u0161kvepiant, nanodalel\u0117s \u201eatsine\u0161a\u201c prie j\u0173 prisijungusius bi\u017eymenis, galin\u010dius parodyti ligos po\u017eymius giliai organizme.<\/p>\n
Prototip\u0105 suk\u016br\u0117 Masa\u010dusetso technologijos instituto (\u201eMIT\u201c) komanda. Prietaisas pavadintas \u201ePlasmoSniff\u201c.<\/p>\n
Kol kas jis dar nebuvo i\u0161bandytas su \u017emon\u0117mis \u2013 testai atlikti tik su pel\u0117mis. Tai rei\u0161kia, kad prie\u0161 pritaikym\u0105 medicinos \u012fstaigose reik\u0117s papildom\u0173 tyrim\u0173, ta\u010diau mokslininkai teigia matantys didel\u012f \u0161ios id\u0117jos potencial\u0105.<\/p>\n
Pasak komandos, atlikus daugiau bandym\u0173, jutiklis gal\u0117t\u0173 tapti greita ir patogia priemone klinikose ar net namuose, nereikalaujan\u010dia sud\u0117tingos laboratorin\u0117s elektronikos, kuri paprastai b\u016bna tik ligonin\u0117se.<\/p>\n
\u201ePrakti\u0161kai \u012fsivaizduojame, kad pacientas \u012fkv\u0117pt\u0173 nanodaleli\u0173 ir ma\u017edaug per 10 minu\u010di\u0173 i\u0161kv\u0117pt\u0173 sintetin\u012f bi\u017eymen\u012f, kuris atspind\u0117t\u0173 plau\u010di\u0173 b\u016bkl\u0119\u201c, \u2013 teig\u0117 mechanikos in\u017einierius Aditya Garg.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 naujoji \u201ePlasmoSniff\u201c technologija leist\u0173 \u0161iuos i\u0161kvepiamus bi\u017eymenis aptikti per kelias minutes vietoje\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Nanodalel\u0117s, kurias aptinka jutiklis, kuriamos jau ne vienerius metus. Su jomis susieti bi\u017eymenys, arba chemin\u0117s \u017eymos, atsiskiria tuomet, kai susiduria su tam tikrais proteazi\u0173 fermentais \u2013 specifiniais baltym\u0173 fragmentais, b\u016bdingais konkre\u010dioms ligoms.<\/p>\n
Taip tyr\u0117jai gauna signal\u0105, ko ie\u0161koti, ta\u010diau \u0161i\u0173 bi\u017eymen\u0173 i\u0161kvepiami kiekiai yra labai ma\u017ei. Kad b\u016bt\u0173 galima aptikti tokius menkus p\u0117dsakus, \u0161i sistema naudoja metod\u0105, vadinam\u0105 plazmonika \u2013 \u0161viesos tyrimu ir valdymu. B\u016btent i\u0161 \u010dia ir kilo pavadinimas \u201ePlasmoSniff\u201c.<\/p>\n
Konkre\u010diai, jutiklis remiasi Ramano spektroskopija \u2013 technika, kai \u0161viesa naudojama molekul\u0117s vibracijoms matuoti. \u0160ios vibracijos veikia kaip saviti \u201epara\u0161ai\u201c, atspindintys atom\u0173 jud\u0117jim\u0105 chemini\u0173 ry\u0161i\u0173 viduje, ir padeda identifikuoti molekules.<\/p>\n
Pats jutiklis naudoja auksines nanodaleles, \u201epakabintas\u201c vir\u0161 plonos aukso pl\u0117vel\u0117s \u2013 auksas laikomas itin tinkamu metalu plazmonikai. Vandeniu padengti mikroskopiniai tarpeliai jutiklio viduje sulaiko tikslinius bi\u017eymenis ir sustiprina j\u0173 vibracijas tiek, kad jas b\u016bt\u0173 galima u\u017efiksuoti.<\/p>\n
\u017dmogaus kv\u0117pavime gausu laki\u0173j\u0173 organini\u0173 jungini\u0173, galin\u010di\u0173 rodyti \u012fvairius organizmo procesus \u2013 nuo \u017earnyno mikrobiomos b\u016bkl\u0117s iki med\u017eiag\u0173 apykaitos efektyvumo. Vis d\u0117lto \u0161is jutiklis yra skirtas aptikti tik labai ma\u017e\u0105 dal\u012f i\u0161kvepiam\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n
\u201eTai lyg adatos \u0161ieno kupetoje paie\u0161ka\u201c, \u2013 sak\u0117 mechanikos in\u017einier\u0117 Loza Tadesse.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 metodas aptinka t\u0105 adat\u0105, kuri kitu atveju pask\u0119st\u0173 triuk\u0161me\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
\u0160iuo metu mokslininkai teb\u0117ra prototipo stadijoje: bandymams naudojo peles, o paie\u0161ka apsiribojo vienu konkre\u010diu bi\u017eymeniu.<\/p>\n
Bandant su \u017emon\u0117mis, procesas b\u016bt\u0173 sud\u0117tingesnis. Be to, tyr\u0117jams dar reikia sukurti kauk\u0119 primenant\u012f pried\u0105, kuris leist\u0173 paciento kv\u0117pavim\u0105 analizuoti ma\u017edaug penkias minutes.<\/p>\n
Numatoma, kad tai b\u016bt\u0173 derinama su \u012ftaisu, pana\u0161iu \u012f astmos inhaliatori\u0173, skirtu nanodalel\u0117ms \u012fkv\u0117pti. Sveik\u0173 \u017emoni\u0173 organizme \u0161ios nanodalel\u0117s tiesiog pasi\u0161alint\u0173, nesant ligos, kuri jas \u201esuaktyvint\u0173\u201c per specifinius fermentus.<\/p>\n
Jei artimiausiais metais pavykt\u0173 s\u0117kmingai i\u0161vystyti technologij\u0105 ir j\u0105 pritaikyti platesniu mastu, tai gal\u0117t\u0173 tapti reik\u0161mingu nauju lig\u0173 steb\u0117senos ir nustatymo b\u016bdu. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad sprendimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikomas ne tik kv\u0117pavimo tak\u0173 problemoms, pavyzd\u017eiui, plau\u010di\u0173 u\u017edegimui, bet ir gerokai platesniems tikslams.<\/p>\n
\u201eTai neapsiriboja vien \u0161iais bi\u017eymenimis ar net diagnostikos taikymu\u201c, \u2013 sak\u0117 L. Tadesse.<\/p>\n
\u201eJis taip pat gal\u0117t\u0173 aptikti pramonines chemines med\u017eiagas ar ore esan\u010dius ter\u0161alus. Jei molekul\u0117 gali sudaryti vandenilinius ry\u0161ius su vandeniu, galime pasitelkti jos vibracin\u012f \u201epir\u0161t\u0173 atspaud\u0105\u201c ir j\u0105 nustatyti. Tai gana universali platforma\u201c, \u2013 ai\u0161kino ji.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje \u201eNano Letters\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Ateityje laukti kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgeno ar laboratorini\u0173 tyrim\u0173, kad b\u016bt\u0173 diagnozuotas plau\u010di\u0173 u\u017edegimas ir kitos su plau\u010diais susijusios ligos, gali nebereik\u0117ti. Tyr\u0117jai pristat\u0117 ne\u0161iojamo jutiklio prototip\u0105, kuris tokias b\u016bkles potencialiai gal\u0117t\u0173 nustatyti i\u0161 \u017emogaus kv\u0117pavimo. Prietaisas veikt\u0173 analizuodamas specialias nanodaleles, kurias pacientas pirmiausia \u012fkvepia. V\u0117liau, jas i\u0161kvepiant, nanodalel\u0117s \u201eatsine\u0161a\u201c prie j\u0173 prisijungusius bi\u017eymenis, galin\u010dius parodyti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3402,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3401","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3401","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3401"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3401\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3402"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3401"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3401"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3401"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3401"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}