Saul\u0117s sistema \u0161iandien atrodo kaip stabilus, lengvai prognozuojamas kosminis laikrodis, ta\u010diau ankstyvoje istorijoje ji gal\u0117jo b\u016bti gerokai chaoti\u0161kesn\u0117. Viena populiariausi\u0173 hipotezi\u0173, vadinamas Nicos modelis, teigia, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161orin\u0117je sistemos dalyje gal\u0117jo b\u016bti viena ar net dvi papildomos ledo mil\u017ein\u0117s planetos.<\/p>\n
Pagal \u0161\u012f scenarij\u0173, migruojant did\u017eiosioms planetoms ir joms gravitaci\u0161kai s\u0105veikaujant su aplinkiniu nuolau\u017e\u0173 disku, dalis pasauli\u0173 gal\u0117jo b\u016bti i\u0161mesti \u012f tarp\u017evaig\u017edin\u0119 erdv\u0119. Toks \u201eplanet\u0173 stumdymasis\u201c taip pat siejamas su v\u0117lyvuoju sunkiuoju bombardavimu ir dabartine i\u0161orini\u0173 planet\u0173 orbit\u0173 architekt\u016bra.<\/p>\n
Johnso Hopkinso universiteto mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama astrofiziko Matthew Clemento, naujai patikrino \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 kompiuterin\u0117mis simuliacijomis. Tyr\u0117jai modeliavo laikotarp\u012f, kai hipotetin\u0117s papildomos planetos b\u016bt\u0173 buvusios i\u0161mestos i\u0161 Saul\u0117s sistemos, ir vertino, kaip toks nestabilumas paveikt\u0173 palydov\u0173 sistemas.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad daugelyje scenarij\u0173 Uranui b\u016bt\u0173 tek\u0119 patirti gerokai smarkesnius sukr\u0117timus, nei leid\u017eia manyti dabartinis jo palydov\u0173 \u201etvarkingumas\u201c. Simuliacijose da\u017enai pasitaik\u0117 palydov\u0173 orbit\u0173 persitvarkymai, susid\u016brimai ar net palydov\u0173 i\u0161metimai, o tai sunkiai dera su tuo, k\u0105 matome \u0161iandien.<\/p>\n
Uranas i\u0161siskiria ne tik palydovais, bet ir itin dideliu a\u0161ies posvyriu, kuris da\u017enai ai\u0161kinamas senoviniu mil\u017eini\u0161ku susid\u016brimu. Jei v\u0117liau dar b\u016bt\u0173 sek\u0119s Nicos modelyje numatomas intensyvus planet\u0173 tarpusavio \u201eartim\u0173 prasilenkim\u0173\u201c laikotarpis, palydov\u0173 sistema tur\u0117jo b\u016bti dar labiau sujaukta.<\/p>\n
Tuo metu Jupiterio palydovai simuliacijose i\u0161liko gerokai atsparesni, ta\u010diau i\u0161saugoti tvarkingas abiej\u0173 planet\u0173 palydov\u0173 sistemas vienu metu pasirod\u0117 steb\u0117tinai sunku. Tyr\u0117jai nurodo, kad tik labai siauras s\u0105lyg\u0173 rinkinys leist\u0173 paai\u0161kinti dabartin\u0119 situacij\u0105, jei papildomos planetos tikrai egzistavo.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161skiria kelias interpretacijas, kurios keist\u0173 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie Saul\u0117s sistemos raid\u0105. Pirma, Uranas gal\u0117jo patirti didelius palydov\u0173 susid\u016brimus, o dabartin\u0117 sistema b\u016bt\u0173 toki\u0173 \u012fvyki\u0173 pasekm\u0117, o ne pirmin\u0117, rami tvarka.<\/p>\n
Antra, gali reik\u0117ti per\u017ei\u016br\u0117ti dabartines Nicos modelio versijas, nes jos gali per da\u017enai numatyti pernelyg \u201esmurtinius\u201c scenarijus Uranui. Tre\u010dia, \u012fmanoma, kad Saul\u0117s sistema susiformavo pagal gana ma\u017eai tik\u0117tin\u0105 trajektorij\u0105, kai did\u017ei\u0173j\u0173 planet\u0173 artimi susitikimai buvo reti ir ne tokie gil\u016bs, kad i\u0161draskyt\u0173 palydov\u0173 orbitas.<\/p>\n
\u0160is darbas primena, kad ma\u017edaug prie\u0161 4 milijardus met\u0173 vykusi\u0173 proces\u0173 rekonstrukcija nei\u0161vengiamai remiasi tikimybiniais modeliais ir netiesiogin\u0117mis u\u017euominomis. Kuo tiksliau bus tiriamos palydov\u0173 orbitos, j\u0173 tarpusavio rezonansai ir sm\u016bgini\u0173 krateri\u0173 istorija, tuo ai\u0161kiau bus, ar Saul\u0117s sistema kadaise i\u0161 ties\u0173 buvo turtingesn\u0117 planetomis.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad dauguma literat\u016broje modeliuojam\u0173 nestabilumo scenarij\u0173 grei\u010diausiai neatkuria tikslios \u012fvyki\u0173 sekos, reikalingos paai\u0161kinti visoms Saul\u0117s sistemos ypatyb\u0117ms\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujos simuliacijos rodo, kad Saul\u0117s sistema gal\u0117jo tur\u0117ti dar dvi planetas, ta\u010diau tada Uran\u0105 supan\u010di\u0173 palydov\u0173 istorija tur\u0117jo b\u016bti gerokai audringesn\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":34272,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[26113,2205,6701,26112,26111,6702,6700],"miestas":[],"class_list":["post-34271","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-astronomijos-tyrimai","tag-jupiteris","tag-neptunas","tag-nicos-modelis","tag-planetu-migracija","tag-saules-sistema","tag-uranas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34271","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34271"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34271\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34271"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34271"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34271"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=34271"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}