Evoliucijos teorija i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie \u017emog\u0173, ta\u010diau pra\u0117jus daugiau nei \u0161imtme\u010diui po \u010c. Darvino id\u0117j\u0173, moters k\u016bnas vis dar i\u0161lieka viena did\u017eiausi\u0173 biologijos m\u012fsli\u0173.<\/p>\n
Palyginti su daugeliu gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u017emogaus patel\u0117 yra i\u0161skirtin\u0117, o mokslininkai iki \u0161iol m\u0117gina paai\u0161kinti, kod\u0117l taip yra. Nors kiekvieno \u017emogaus k\u016bnas skirtingas, daugelio moter\u0173 kasdienyb\u0119 ir sveikat\u0105 stipriai veikia tam tikros unikalios anatomijos ir fiziologijos ypatyb\u0117s.<\/p>\n
Nors lytis ir socialin\u0117 lytis yra skirtingos s\u0105vokos, didel\u0117 dalis tyrim\u0173 apie moter\u0173 k\u016bn\u0105 vis dar koncentruojasi \u012f biologij\u0105, susijusi\u0105 su moteri\u0161k\u0105ja lytimi: n\u0117\u0161tumu, menstruacijomis ir menopauze.<\/p>\n
Dalies tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161ios evoliucin\u0117s \u201ekeistenyb\u0117s\u201c gali b\u016bti ne atsitiktiniai \u017emogaus raidos \u0161alutiniai padariniai, o svarb\u016bs veiksniai, prisid\u0117j\u0119 prie pa\u010dios m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161ies susiformavimo.<\/p>\n
Viena i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 gamtoje \u2013 gimdymas. \u017dmon\u0117ms jis neretai yra ne\u012fprastai ilgas: gimdymo procesas gali trukti daug valand\u0173, o kartais \u2013 net kelias dienas. Komplikacijos ir rizikos yra da\u017enos, o pagalba i\u0161 \u0161alies neretai tampa b\u016btinybe.<\/p>\n
\u017dmogaus gimdymo takai yra sud\u0117tingos formos, tod\u0117l gimstant k\u016bdikiui galva turi pasisukti beveik 90 laipsni\u0173. D\u0117l \u0161io anatomijos \u201epos\u016bkio\u201c nat\u016bralus gimdymas tampa sud\u0117tingesnis nei daugeliui kit\u0173 primat\u0173.<\/p>\n
\u0160iuolaikiniai vertinimai rodo, kad kai kuriose besivystan\u010diose \u0161alyse u\u017esit\u0119s\u0119s arba d\u0117l anatomini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 apsunkintas gimdymas gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119s su iki 30 proc. motin\u0173 sveikatos komplikacij\u0173.<\/p>\n
Kod\u0117l \u017emogaus gimdymas moteriai toks rizikingas, iki \u0161iol n\u0117ra vienareik\u0161mio atsakymo. Da\u017enai manoma, kad prie\u017eastis \u2013 didel\u0117 k\u016bdikio galva, ta\u010diau \u017emon\u0117s gimsta tur\u0117dami palyginti ma\u017e\u0105 smegen\u0173 dyd\u012f, lyginant su tuo, kokios jos bus suaugus. Tai rei\u0161kia, kad vien \u0161is argumentas nepaai\u0161kina visos problemos.<\/p>\n
Kita populiari id\u0117ja siejama su tuo, kad \u017emogus yra vienintelis \u0161iandien gyvenantis \u017einduolis, nuolat judantis dviem kojomis. Dalis mokslinink\u0173 mano, kad siauresnis dubuo gal\u0117jo b\u016bti naudingas vaik\u0161\u010diojimui ir laikysenai, ta\u010diau apsunkino gimdym\u0105.<\/p>\n
\u0160is galimas kompromisas \u017einomas kaip aku\u0161erin\u0117s dilemos hipotez\u0117. Vis d\u0117lto pastaraisiais metais ji sulauk\u0117 nema\u017eai kritikos: abejojama, ar hipotez\u0117 pakankamai \u012fvertina anatomijos niuansus, mitybos, genetikos, hormon\u0173 ar net medicinini\u0173 praktik\u0173 \u012ftak\u0105.<\/p>\n
Kol kas tvir\u010diausia i\u0161vada \u2013 \u017emogaus gimdymas yra i\u0161skirtinai sud\u0117tingas ir iki galo nepaai\u0161kintas rei\u0161kinys.<\/p>\n
<\/p>\n
Moters k\u016bnui br\u0119stant, m\u012fsli\u0173 tik daug\u0117ja. \u017dmogaus menstruacijos, lyginant su daugeliu kit\u0173 \u017einduoli\u0173, da\u017enai b\u016bna gausesn\u0117s ir labiau pastebimos. Apskritai manoma, kad daugiau kaip 98 proc. \u017einduoli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 visai nemenstruoja.<\/p>\n
Tuomet kyla nat\u016bralus klausimas: kod\u0117l \u017emon\u0117s vaisingais metais menstruuoja kas m\u0117nes\u012f, o ciklas siejamas su reik\u0161mingais poky\u010diais ne tik k\u016bne, bet ir smegenyse? Kokia tokio rei\u0161kinio prisitaikomoji vert\u0117, jei ji apskritai egzistuoja?<\/p>\n
Per de\u0161imtme\u010dius pasi\u016blyta daug hipotezi\u0173, ta\u010diau kiekviena turi silpn\u0173j\u0173 viet\u0173. Be to, \u0161is mokslini\u0173 tyrim\u0173 laukas ilg\u0105 laik\u0105 buvo palyginti ma\u017eai tyrin\u0117tas.<\/p>\n
Viena i\u0161 galim\u0173 versij\u0173 \u2013 menstruacijos gali b\u016bti susijusios su gimdos pasirengimu embriono implantacijai. \u017dmogaus embriono \u012fsitvirtinimas, palyginti su kai kuri\u0173 laboratorini\u0173 gyv\u016bn\u0173 steb\u0117jimais, laikomas ypa\u010d \u201eagresyviu\u201c, tod\u0117l gimdos gleivin\u0117 gali tur\u0117ti b\u016bti storesn\u0117 ir labiau diferencijuota. Tok\u012f audin\u012f organizmui gali b\u016bti sunkiau paprastai \u201esugr\u0105\u017einti\u201c atgal, kai n\u0117\u0161tumas ne\u012fvyksta.<\/p>\n
Kai kurie mokslininkai svarsto, kad gimdos gleivin\u0117 gali b\u016bti pakankamai \u201esubrendusi\u201c, kad tam tikra prasme \u201eapsispr\u0119st\u0173\u201c, ar priimti embrion\u0105, ta\u010diau \u0161i id\u0117ja i\u0161lieka kontroversi\u0161ka.<\/p>\n
Pana\u0161ias rizikas patiria ir kitos menstruojan\u010dios r\u016b\u0161ys, pavyzd\u017eiui, kai kurie \u0161ik\u0161nosparniai ar vadinamosios dramblin\u0117s kirstuk\u0117s \u2013 j\u0173 placentos kartais prisitvirtina pernelyg giliai. Tai gali rodyti, kad tokia reprodukcin\u0117 sistema yra sud\u0117tinga ir labai i\u0161sivys\u010diusi.<\/p>\n
Gali b\u016bti, kad menstruacijos t\u0117ra gimdos pasirengimo palikuonims \u0161alutinis produktas. Ta\u010diau kol kas tai \u2013 labiau pagr\u012fstos sp\u0117lion\u0117s nei galutin\u0117s i\u0161vados.<\/p>\n
<\/p>\n
Net ir pasibaigus menstruacijoms, moters k\u016bno evoliucin\u0117 m\u012fsl\u0117 nesibaigia. \u017dmon\u0117s yra viena i\u0161 nedaugelio r\u016b\u0161i\u0173 pasaulyje, patirian\u010di\u0173 menopauz\u0119. Gyv\u016bn\u0173 karalyst\u0117je tai itin reta, o kod\u0117l ji apskritai egzistuoja, iki \u0161iol n\u0117ra ai\u0161ku.<\/p>\n
Dauguma \u017einduoli\u0173 i\u0161lieka reprodukci\u0161kai aktyv\u016bs vis\u0105 suaugus\u012f gyvenim\u0105, o \u017emogus gali gyventi dar kelis de\u0161imtme\u010dius po paskutini\u0173 m\u0117nesini\u0173.<\/p>\n
Tarp nedaugelio mums artimesni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 minimi kai kurie dantytieji banginiai, pavyzd\u017eiui, orkos ar banginiai pilotai. Bandymas suprasti, kas bendro tarp \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir \u017emogaus, gali pad\u0117ti atskleisti menopauz\u0117s paslaptis.<\/p>\n
Viena populiariausi\u0173 id\u0117j\u0173 vadinama mo\u010diut\u0117s hipoteze. Jos esm\u0117 tokia: vyresn\u0117s patel\u0117s nustoja gimdyti ir savo energij\u0105 bei resursus nukreipia an\u016bk\u0173 auginimui, taip netiesiogiai didindamos savo gen\u0173 perdavimo s\u0117km\u0119.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, kad toks ai\u0161kinimas b\u016bt\u0173 tvirtai pritaikytas \u017emon\u0117ms, reik\u0117t\u0173 \u012frodyti, jog iki \u017eemdirbyst\u0117s laik\u0173 visuomen\u0117se buvo pakankamai moter\u0173, gyvenusi\u0173 po vaisingo am\u017eiaus ir sistemingai pad\u0117jusi\u0173 auginti palikuonis. Tokius duomenis surinkti sud\u0117tinga, o kai kurie modeliai, paremti \u0161iuolaikin\u0117mis med\u017eiotoj\u0173-rankiotoj\u0173 bendruomen\u0117mis, ne visada parod\u0117 pakankamai didel\u0119 naud\u0105, kuri kompensuot\u0173 evoliucin\u0119 reprodukcijos nutraukimo \u201ekain\u0105\u201c.<\/p>\n
Egzistuoja ir kita, labiau netik\u0117ta versija \u2013 patriarcho hipotez\u0117. Ji teigia, kad kai patinai \u012fgijo galimyb\u0119 ilgiau i\u0161laikyti auk\u0161t\u0105 status\u0105 ir reprodukcin\u0119 prieig\u0105 net po fizinio piko, nat\u016brali atranka gal\u0117jo \u201efavorizuoti\u201c ilgesn\u0119 gyvenimo trukm\u0119. Jei ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 lemiantys genai b\u016bt\u0173 susij\u0119 su X, o ne Y chromosoma, tai gal\u0117jo pailginti ir pateli\u0173 gyvenim\u0105, sudarant s\u0105lygas joms per gyvenim\u0105 i\u0161naudoti vis\u0105 turim\u0173 kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 rezerv\u0105.<\/p>\n
Kitaip tariant, menopauz\u0117 gal\u0117jo b\u016bti ilgesn\u0117s gyvenimo trukm\u0117s \u0161alutinis padarinys. Ta\u010diau \u0161i id\u0117ja taip pat nepaai\u0161kina visko \u2013 pavyzd\u017eiui, kod\u0117l daugelyje r\u016b\u0161i\u0173 patel\u0117s vidutini\u0161kai gyvena ilgiau nei patinai, ir remiasi prielaida, kurios dar nepavyko galutinai patikrinti: kad svarbiausi ilgaam\u017ei\u0161kumo genai n\u0117ra susij\u0119 su Y chromosoma.<\/p>\n
<\/p>\n
Be menstruacij\u0173 ir n\u0117\u0161tumo \u017emon\u0117s neegzistuot\u0173. O be menopauz\u0117s gali b\u016bti, kad m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161is neb\u016bt\u0173 buvusi tokia s\u0117kminga. Pra\u0117jus daugiau nei 150 met\u0173 nuo nat\u016bralios atrankos teorijos suformulavimo, moters k\u016bno evoliucija i\u0161lieka vienas did\u017eiausi\u0173 nei\u0161spr\u0119st\u0173 biologijos galvos\u016bki\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Evoliucijos teorija i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 apie \u017emog\u0173, ta\u010diau pra\u0117jus daugiau nei \u0161imtme\u010diui po \u010c. Darvino id\u0117j\u0173, moters k\u016bnas vis dar i\u0161lieka viena did\u017eiausi\u0173 biologijos m\u012fsli\u0173. Palyginti su daugeliu gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u017emogaus patel\u0117 yra i\u0161skirtin\u0117, o mokslininkai iki \u0161iol m\u0117gina paai\u0161kinti, kod\u0117l taip yra. Nors kiekvieno \u017emogaus k\u016bnas skirtingas, daugelio moter\u0173 kasdienyb\u0119 ir sveikat\u0105 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":344,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-343","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=343"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/343\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=343"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=343"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=343"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=343"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}