{"id":34449,"date":"2026-06-07T20:48:52","date_gmt":"2026-06-07T20:48:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/07\/pso-perspeja-del-nesaugaus-maisto-kasmet-suserga-860-mln-mirsta-per-15-mln-zmoniu\/"},"modified":"2026-06-07T20:48:52","modified_gmt":"2026-06-07T20:48:52","slug":"pso-perspeja-del-nesaugaus-maisto-kasmet-suserga-860-mln-mirsta-per-15-mln-zmoniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/07\/pso-perspeja-del-nesaugaus-maisto-kasmet-suserga-860-mln-mirsta-per-15-mln-zmoniu\/","title":{"rendered":"PSO persp\u0117ja d\u0117l nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., mir\u0161ta per 1,5 mln. \u017emoni\u0173"},"content":{"rendered":"<h2>PSO skai\u010diai apie nesaug\u0173 maist\u0105<\/h2>\n<p>Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ap\u017evalgoje \u012fsp\u0117ja, kad nesaugus maistas kasmet sukelia did\u017eiul\u0119 lig\u0173 na\u0161t\u0105: apie 860 mln. \u017emoni\u0173 suserga, o daugiau nei 1,5 mln. mir\u0161ta. Organizacija pabr\u0117\u017eia, kad rizika kyla tiek d\u0117l mikroorganizm\u0173, tiek d\u0117l chemini\u0173 ter\u0161al\u0173.<\/p>\n<p>Ataskaita paskelbta Pasaulin\u0117s maisto saugos dienos i\u0161vakar\u0117se ir skirta \u0161alims tiksliau \u012fvertinti, kur problemos mastas did\u017eiausias. PSO akcentuoja, kad dalies susirgim\u0173 ir mir\u010di\u0173 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti gerinant higien\u0105, vandens kokyb\u0119, maisto tvarkymo praktik\u0105 ir sveikatos prie\u017ei\u016bros prieinamum\u0105 pa\u017eeid\u017eiamiausioms grup\u0117ms.<\/p>\n<p>\u201eMaisto sauga n\u0117ra abstrakti tema \u2013 ji palie\u010dia kiekvien\u0105 valg\u012f, kiekvien\u0105 \u0161eim\u0105, kiekvien\u0105 dien\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.<\/p>\n<p>PSO vertinimu, vien 2021 metais su maistu plintan\u010dios ligos l\u0117m\u0117 apie 267 mlrd. eur\u0173 prarasto produktyvumo d\u0117l susirgim\u0173. Tai apima prarastas darbo dienas, suma\u017e\u0117jus\u012f darbingum\u0105 ir platesnes ekonomines pasekmes sveikatos sistemoms.<\/p>\n<h2>Vaikai \u2013 did\u017eiausios rizikos grup\u0117<\/h2>\n<p>PSO i\u0161skiria vaikus iki penkeri\u0173 met\u0173 kaip ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiam\u0105 grup\u0119: j\u0173 rizika susidurti su sunkiomis pasekm\u0117mis yra ma\u017edaug tris kartus didesn\u0117 nei vyresni\u0173 vaik\u0173 ar suaugusi\u0173j\u0173. \u0160iai am\u017eiaus grupei priskiriama 29 proc. bendros su nesaugiu maistu siejamos sveikatos na\u0161tos.<\/p>\n<p>Organizacijos duomenimis, 2021 metais su nesaugiu maistu siejama apie 143 000 vaik\u0173 iki penkeri\u0173 met\u0173 mir\u010di\u0173. Da\u017ena prie\u017eastis \u2013 viduriavim\u0105 sukelian\u010dios infekcijos, kurios ma\u017eiems vaikams gali greitai komplikuotis d\u0117l skys\u010di\u0173 netekimo.<\/p>\n<p>\u201eNors ma\u017ei vaikai sudaro tik apie 9 proc. pasaulio gyventoj\u0173, jie patiria beveik tre\u010ddal\u012f vis\u0173 su maistu plintan\u010di\u0173 lig\u0173 atvej\u0173\u201c, \u2013 teigiama PSO prane\u0161ime.<\/p>\n<p>Be infekcij\u0173, vaikai jautresni ir chemin\u0117ms med\u017eiagoms maiste: tam tikros med\u017eiagos gali neigiamai veikti smegen\u0173 vystym\u0105si ir lemti ilgalaikes neurologines bei raidos problemas. PSO pa\u017eymi, kad socialin\u0117 nelygyb\u0117 dar labiau didina rizik\u0105, nes ma\u017eesni\u0173 i\u0161tekli\u0173 bendruomen\u0117s da\u017eniau susiduria su nesaugiu vandeniu ir ribotomis galimyb\u0117mis laikytis saugaus maisto tvarkymo.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l rizika did\u0117ja ir kas da\u017eniausiai sukelia ligas?<\/h2>\n<p>PSO taip pat \u012fsp\u0117ja, kad klimato kaita gali didinti maisto saugos rizikas. Ekstremal\u016bs or\u0173 rei\u0161kiniai, kylanti oro ir vandens temperat\u016bra bei besikei\u010diantys krituli\u0173 re\u017eimai gali palengvinti bakterij\u0173 dauginim\u0105si, keisti patogen\u0173 paplitim\u0105 ir didinti u\u017eter\u0161tumo tikimyb\u0119 tiek \u016bkiuose, tiek tiekimo grandin\u0117se.<\/p>\n<p>Su maistu plintan\u010dios ligos gali b\u016bti infekcin\u0117s arba toksin\u0117s \u2013 jas sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar chemin\u0117s med\u017eiagos, patekusios \u012f organizm\u0105 su u\u017eter\u0161tu maistu. Europoje vienos da\u017eniausi\u0173 bakterini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 siejamos su nepakankamai termi\u0161kai apdorota pauk\u0161tiena, \u017ealia m\u0117sa, nepasterizuotu pienu, kiau\u0161iniais ar u\u017eter\u0161tu vandeniu.<\/p>\n<p>PSO pabr\u0117\u017eia, kad prevencija prasideda nuo paprast\u0173, bet nuosekli\u0173 veiksm\u0173: saugaus geriamojo vandens, rank\u0173 higienos, tinkamo maisto laikymo temperat\u016bros, pakankamo terminio apdorojimo ir kry\u017emin\u0117s tar\u0161os virtuv\u0117je ma\u017einimo. Sistemi\u0161kai svarbu ir tai, kad valstyb\u0117s stiprint\u0173 maisto kontrol\u0117s paj\u0117gumus bei greito reagavimo mechanizmus protr\u016bki\u0173 atvejais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>PSO skelbia, kad nesaugus maistas kasmet sargdina 860 mln. \u017emoni\u0173 ir nusine\u0161a per 1,5 mln. gyvybi\u0173, o did\u017eiausia rizika tenka vaikams.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":34450,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[1938,1796,3152,15403,26271,4019],"miestas":[],"class_list":["post-34449","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-kampilobakterioze","tag-maisto-sauga","tag-pasaulio-sveikatos-organizacija","tag-salmonelioze","tag-su-maistu-plintancios-ligos","tag-vaiku-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34449","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34449"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34449\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34450"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34449"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34449"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34449"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=34449"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}