Mokslininkai pateik\u0117 nauj\u0173 \u012frodym\u0173, kad ugn\u012f \u017emogaus prot\u0117viai gal\u0117jo naudoti gerokai anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol. Tyrimas rodo, kad tai gal\u0117jo vykti ma\u017edaug prie\u0161 1,8 mln. met\u0173, o ne prie\u0161 ma\u017edaug 1 mln. met\u0173, kaip ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikoma patikimiausiu datavimu.<\/p>\n
Naujausi duomenys gauti Piet\u0173 Afrikoje esan\u010diame Wonderwerk urve, kuris laikomas viena svarbiausi\u0173 viet\u0173, padedan\u010di\u0173 suprasti ankstyv\u0105j\u0105 \u017emoni\u0173 evoliucij\u0105. Ten archeologai aptiko kaul\u0173, kuriuose u\u017efiksuoti kaitros p\u0117dsakai, susij\u0119 su itin senais nuos\u0117d\u0173 sluoksniais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai prane\u0161a identifikav\u0119 degimo p\u0117dsakus dviejuose labai senuose archeologiniuose lygiuose. Pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161ie sluoksniai gali siekti apie 1,8 mln. met\u0173, o tai reik\u0161t\u0173 ma\u017edaug 700 t\u016bkst. met\u0173 ankstesn\u012f ugnies naudojim\u0105, nei rod\u0117 iki \u0161iol aptarti tvirtesni \u012frodymai.<\/p>\n
Wonderwerk urvas jau anks\u010diau min\u0117tas kaip vieta, kurioje aptikti vieni seniausi\u0173 patikimai interpretuojam\u0173 ugnies p\u0117dsak\u0173. 2012 metais publikuotuose tyrimuose i\u0161 \u0161io urvo buvo pateikti duomenys apie augal\u0173 pelenus ir degintus kaulus, siekian\u010dius ma\u017edaug 1 mln. met\u0173.<\/p>\n
Naujajame darbe pritaikytas metodas, leid\u017eiantis aptikti auk\u0161tos temperat\u016bros poveik\u012f kaului net tada, kai tradiciniai po\u017eymiai n\u0117ra akivaizd\u016bs. Rezultatai buvo sutikrinti su spektroskopiniais tyrimais, kurie padeda nustatyti cheminius pakitimus, atsirandan\u010dius d\u0117l kaitros.<\/p>\n
Vienas i\u0161 argument\u0173, kod\u0117l degimo p\u0117dsakai gali b\u016bti susij\u0119 su hominin\u0173 veikla, yra radini\u0173 vieta. Tyr\u0117jai nurodo, kad po\u017eymiai aptikti giliai urvo viduje, ma\u017edaug 30 metr\u0173 nuo \u012f\u0117jimo, tod\u0117l ma\u017eiau tik\u0117tina, kad ugnis ten pateko atsitiktinai i\u0161 i\u0161orini\u0173 gamtini\u0173 gaisr\u0173.<\/p>\n
Autoriai akcentuoja, kad ankstyvas ugnies naudojimas neb\u016btinai rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105 j\u0105 \u012f\u017eiebti. Labiau tik\u0117tina, kad tuometin\u0117s populiacijos gal\u0117jo pasinaudoti nat\u016braliai atsiradusia ugnimi, pavyzd\u017eiui, po \u017eaibo sukelt\u0173 gaisr\u0173, ir j\u0105 kur\u012f laik\u0105 i\u0161laikyti.<\/p>\n
Jei tok\u012f ankstyv\u0105 datavim\u0105 patvirtins ir kiti tyrimai, tai pakeist\u0173 diskusij\u0105 apie tai, kada ugnis tapo reguliaria \u017emoni\u0173 gyvenimo dalimi. Ugnies kontrol\u0117 siejama su maisto terminiu apdorojimu, didesniu gaunamos energijos kiekiu ir galimais poky\u010diais \u017emogaus biologin\u0117je raidoje, \u012fskaitant smegen\u0173 evoliucij\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vadas dar reik\u0117s tikrinti papildomais duomenimis ir nepriklausomais datavimo bei analiz\u0117s metodais. Tokiuose ankstyvuose laikotarpiuose net ir nedidel\u0117 interpretacijos klaida gali reik\u0161mingai pakeisti bendr\u0105 evoliucijos chronologij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas i\u0161 Wonderwerk urvo rodo, kad \u017emogaus prot\u0117viai ugn\u012f gal\u0117jo naudoti jau prie\u0161 1,8 mln. met\u0173 \u2013 ma\u017edaug 700 t\u016bkst. anks\u010diau nei manyta.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":34602,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,15366,6193,26440,26439,7152],"miestas":[],"class_list":["post-34601","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-homo-erectus","tag-pietu-afrika","tag-ugnis","tag-wonderwerk-urvas","tag-zmogaus-evoliucija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34601","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34601"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34601\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34602"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34601"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34601"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34601"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=34601"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}