Naujausi tyrimai rodo, kad \u017emonija priart\u0117jo prie kritinio ta\u0161ko, kurio pasekm\u0117s gali nulemti civilizacijos ateit\u012f ateinan\u010diais \u0161imtme\u010diais. \u017durnale Environmental Research Letters<\/i> paskelbti rezultatai leid\u017eia daryti ni\u016bri\u0105 i\u0161vad\u0105: \u017emoni\u0173 populiacija jau seniai vir\u0161ijo \u017dem\u0117s geb\u0117jim\u0105 tvariai i\u0161laikyti gyvyb\u0119, o dabartinis vartojimo ir demografinio augimo modelis stumia pasaulio ekosistemas \u012f vis gilesn\u0119 kriz\u0119.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komandai vadovav\u0119s profesorius Corey Bradshaw i\u0161 \u201eFlinders University\u201c atliko i\u0161sami\u0105 pastar\u0173j\u0173 dviej\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 demografini\u0173 duomen\u0173 analiz\u0119. I\u0161vados grie\u017etos: \u017emonija \u0161iandien gyvena \u201e\u012f skol\u0105\u201c, gamtos i\u0161teklius naudodama gerokai spar\u010diau, nei planeta paj\u0117gia juos atkurti. Mokslinink\u0173 skai\u010diavimais, i\u0161ties tvari \u017dem\u0117s populiacija \u2013 tokia, kuri gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti or\u0173 gyvenimo lyg\u012f neniokojant biosferos \u2013 siekt\u0173 apie 2,5 mlrd. \u017emoni\u0173. Tuo metu dabartinis gyventoj\u0173 skai\u010dius vir\u0161ija 8,3 mlrd., tod\u0117l per didelio gyventoj\u0173 skai\u010diaus ir perteklinio vartojimo mastas, pasak tyr\u0117j\u0173, yra mil\u017eini\u0161kas.<\/p>\n
Kyla klausimas: kod\u0117l sistema dar nesugriuvo?<\/p>\n
Profesorius C. Bradshaw ai\u0161kina, kad tokia did\u017eiul\u0117 \u201eperteklin\u0117\u201c populiacija \u012fmanoma tik d\u0117l intensyvaus i\u0161kastinio kuro deginimo ir i\u0161tekli\u0173, kuri\u0173 gamta nebesp\u0117ja atkurti, naudojimo. Tai, jo teigimu, tarsi \u201ed\u016bm\u0173 u\u017edanga\u201c, ilg\u0105 laik\u0105 leidusi ignoruoti fakt\u0105, kad per\u017eengta vadinamoji aplinkos talpa (carrying capacity). \u017dem\u0117s \u016bkio mechanizacija, pasaulin\u0117 logistika ir pramon\u0117, paremta anglimi bei nafta, leido pamaitinti milijardus \u017emoni\u0173, ta\u010diau tai vyko klimato stabilumo ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s s\u0105skaita.<\/p>\n
Tyrimas taip pat i\u0161ry\u0161kino reik\u0161ming\u0105, nors ir neraminan\u010di\u0105 populiacijos dinamikos permain\u0105, \u012fvykusi\u0105 XX a. viduryje. Ilgus \u0161imtme\u010dius \u2013 iki ma\u017edaug pra\u0117jusio am\u017eiaus 6-ojo de\u0161imtme\u010dio \u2013 gyventoj\u0173 skai\u010diaus augimas skatino technologin\u0119 pa\u017eang\u0105 ir inovacijas, o tai savo ruo\u017etu sudarydavo s\u0105lygas dar spartesniam nat\u016braliam prieaugiui. Tai buvo teigiamas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys: daugiau \u017emoni\u0173 rei\u0161k\u0117 daugiau darbo rank\u0173 ir daugiau prot\u0173, sprend\u017eian\u010di\u0173 problemas.<\/p>\n
Ta\u010diau apie 1960-uosius, pasak autori\u0173, \u012fvyko staigus l\u016b\u017eis \u2013 prasid\u0117jo vadinamoji neigiama demografin\u0117 faz\u0117. Nors bendras gyventoj\u0173 skai\u010dius ir toliau auga, \u0161io augimo tempas nuosekliai ma\u017e\u0117ja. Tai rei\u0161kia, kad kiekvienas papildomas \u017emogus globaliai sistemai vis re\u010diau tampa progreso pagrei\u010diu, o vis da\u017eniau \u2013 papildoma na\u0161ta. Tyrime pateikiamos prognoz\u0117s, kad \u017emonijos populiacija pik\u0105 tur\u0117t\u0173 pasiekti XXI a. 7-ajame arba 8-ajame de\u0161imtmetyje ir stabilizuotis ties 11,7\u201312,4 mlrd. riba.<\/p>\n
Globalios ekologijos specialistams svarbiausia tyrimo i\u0161vada \u2013 tiesioginis ry\u0161ys tarp bendro \u017emoni\u0173 skai\u010diaus ir aplinkos degradacijos. Mokslininkai analizavo, kaip populiacija siejasi su \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisijomis, pasaulin\u0117s temperat\u016bros kilimu bei ekologinio p\u0117dsako rodikliais. Nustatyta, kad b\u016btent bendras \u017emoni\u0173 skai\u010dius planetoje \u2013 net labiau nei vartojimas vienam gyventojui \u2013 neigiamos faz\u0117s laikotarpiu geriausiai paai\u0161kina aplinkos niokojimo rodikli\u0173 svyravimus.<\/p>\n
Vienas i\u0161 \u0161io darbo bendraautori\u0173 buvo biologas profesorius Paul Ehrlich, de\u0161imtme\u010dius persp\u0117j\u0119s apie \u201epopuliacijos bomb\u0105\u201c. Pasak tyr\u0117j\u0173, nauji duomenys atitinka pa\u010dius pesimisti\u0161kiausius scenarijus: dabartin\u0117 kryptis veda \u012f vis gilesnes krizes. Maisto ir vandens saugumo problemos, drasti\u0161kas biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimas bei auganti socialin\u0117 nelygyb\u0117, j\u0173 vertinimu, n\u0117ra vien teorin\u0117s gr\u0117sm\u0117s \u2013 tai procesai, kurie jau dabar destabilizuoja i\u0161tisus pasaulio regionus.<\/p>\n
Nors i\u0161vados skamba ni\u016briai, publikacijos autoriai pabr\u0117\u017eia, kad galimybi\u0173 langas dar n\u0117ra visi\u0161kai u\u017esidar\u0119s, tik spar\u010diai siaur\u0117ja. Norint i\u0161vengti globalios katastrofos, b\u016btina i\u0161 esm\u0117s keisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f i\u0161tekli\u0173 \u2013 \u017eem\u0117s, vandens ir energijos \u2013 valdym\u0105. Mokslininkai ragina stiprinti tarptautin\u012f bendradarbiavim\u0105, siekiant stabilizuoti populiacij\u0105, taip pat reik\u0161mingai ma\u017einti vartojim\u0105 auk\u0161to i\u0161sivystymo \u0161alyse.<\/p>\n
\u201eMa\u017eesn\u0117 populiacija ir \u017eemesnis vartojimo lygis duoda geresnius rezultatus ir \u017emon\u0117ms, ir planetai\u201c, \u2013 apibendrina profesorius C. Bradshaw.<\/p>\n
Pasak jo, did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 pasiekti ma\u017eesn\u0119 populiacijos pusiausvyr\u0105 kontroliuotai ir teisingai, o ne per staig\u0173 sistem\u0173, palaikan\u010di\u0173 gyvyb\u0119, \u017elugim\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, sprendimai, kuriuos tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 priims per artimiausius du de\u0161imtme\u010dius, gali nulemti, ar ateities kartos gyvens stabilesniame ir saugesniame pasaulyje, ar bus priverstos kovoti d\u0117l i\u0161likimo i\u0161sekusioje ir perkaistan\u010dioje planetoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujausi tyrimai rodo, kad \u017emonija priart\u0117jo prie kritinio ta\u0161ko, kurio pasekm\u0117s gali nulemti civilizacijos ateit\u012f ateinan\u010diais \u0161imtme\u010diais. \u017durnale Environmental Research Letters paskelbti rezultatai leid\u017eia daryti ni\u016bri\u0105 i\u0161vad\u0105: \u017emoni\u0173 populiacija jau seniai vir\u0161ijo \u017dem\u0117s geb\u0117jim\u0105 tvariai i\u0161laikyti gyvyb\u0119, o dabartinis vartojimo ir demografinio augimo modelis stumia pasaulio ekosistemas \u012f vis gilesn\u0119 kriz\u0119. Tyr\u0117j\u0173 komandai vadovav\u0119s profesorius […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3496,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3495","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3495","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3495"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3495\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3496"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3495"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3495"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3495"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3495"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}