Po tirpstan\u010diu Antarktidos ledu slypi vienas did\u017eiausi\u0173 anglies \u201esand\u0117li\u0173\u201c \u017dem\u0117je. De\u0161imtme\u010dius Piet\u0173 vandenynas sugerdavo daugiau anglies dioksido, nei jo i\u0161skirdavo, tod\u0117l \u0161velnino globalinio at\u0161ilimo poveik\u012f. Ta\u010diau mokslininkai \u012fsp\u0117ja: \u0161is nat\u016bralus klimato buferis ima svyruoti.<\/p>\n
Piet\u0173 vandenynas, supantis Antarktid\u0105, yra viena svarbiausi\u0173 planetos klimato sistemos grand\u017ei\u0173. Skai\u010diuojama, kad jis sugeria iki 40 proc. viso \u017emogaus veiklos nulemto anglies dioksido, kur\u012f sukaupia vandenynai. Be \u0161ios nat\u016bralios \u201eu\u017etvaros\u201c globalinis at\u0161ilimas vykt\u0173 gerokai spar\u010diau.<\/p>\n
\u0160io mechanizmo veikimas itin trapus: \u0161altas, maistingomis med\u017eiagomis turtingas vanduo i\u0161 gelmi\u0173 kyla \u012f pavir\u0161i\u0173, apsikei\u010dia dujomis su atmosfera, o v\u0117liau v\u0117l grimzta, kartu nusine\u0161damas dal\u012f sugerto CO2<\/sub>.<\/p>\n Proces\u0105 lemia sud\u0117tinga j\u016br\u0173 srovi\u0173 sistema, vandens temperat\u016bros ir s\u016brumo skirtumai bei v\u0117jo stiprumas. Pakanka, kad kuris nors i\u0161 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 pasikeist\u0173, ir visa sistema ima veikti kitaip. Kaip rodo naujausi tyrimai, b\u016btent tai jau vyksta.<\/p>\n Klimato modeliai seniai prognozavo, kad d\u0117l globalinio at\u0161ilimo Piet\u0173 vandenyno geb\u0117jimas sugerti CO2<\/sub> silps. Vis d\u0117lto pastar\u0173j\u0173 30 met\u0173 duomenys pie\u0161ia kitok\u012f vaizd\u0105 \u2013 vandenynas ir toliau efektyviai kaupia angl\u012f.<\/p>\n \u201eAlfred Wegener Institute\u201c (\u201eAWI\u201c) mokslinink\u0173 komanda siek\u0117 i\u0161siai\u0161kinti, kod\u0117l taip yra. Tyrimo rezultatai, publikuoti \u017eurnale \u201eNature Climate Change\u201c, rodo, kad lemiamu veiksniu tapo g\u0117las vanduo, atsirandantis tirpstant ledynams ir did\u0117jant krituli\u0173 kiekiui.<\/p>\n Okeanograf\u0117 L\u00e9a Olivier, \u201eAWI\u201c tyrimo bendraautor\u0117, teigia:<\/p>\n \u201eNuo XX a. 10-ojo de\u0161imtme\u010dio Piet\u0173 vandenyno pavir\u0161inis vanduo tapo ma\u017eiau s\u016brus. Taip nutiko d\u0117l tirpstan\u010dio ledo atne\u0161amo g\u0117lo vandens ir gausesni\u0173 krituli\u0173. Gaivesnis, lengvesnis vandens sluoksnis sudaro barjer\u0105, kuris atskiria gelmes nuo pavir\u0161iaus ir laikinai sulaiko anglies dioksid\u0105 vandenyne\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslinink\u0117.<\/p>\n \u0160is rei\u0161kinys vadinamas stratifikacija \u2013 kai susiformuoja skirtingo tankio vandens sluoksniai. Kuo labiau jie skiriasi temperat\u016bra ir s\u016brumu, tuo sunkiau tarpusavyje mai\u0161osi. Piet\u0173 vandenyno giluminiai vandenys \u2013 tankesni, \u0161iltesni ir s\u016bresni \u2013 savyje talpina mil\u017eini\u0161kus CO2<\/sub> kiekius, kauptus \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Pavir\u0161inis vanduo yra v\u0117sesnis ir jame anglies dioksido ma\u017eiau. Kol barjeras i\u0161lieka stabilus, anglis lieka tarsi \u201e\u012fkalinta\u201c vandenyne.<\/p>\n L. Olivier \u0161\u012f efekt\u0105 palygina su puodu ir dang\u010diu:<\/p>\n \u201eTai pana\u0161u \u012f dangt\u012f ant verdan\u010dio puodo. Kol dangtis sandariai u\u017edengtas, garai nei\u0161eina. Ta\u010diau jei jis ima kilti \u2013 sl\u0117gis did\u0117ja, o garai i\u0161siver\u017eia visa j\u0117ga\u201c, \u2013 sako ji.<\/p>\n Problema ta, kad \u0161i vandenyno \u201edang\u010dio\u201c sistema pama\u017eu pradeda kilti.<\/p>\n Stipr\u016bs vakar\u0173 v\u0117jai, juosiantys Antarktid\u0105 tarsi s\u016bkurys, vaidina esmin\u012f vaidmen\u012f Piet\u0173 vandenyno cirkuliacijoje. \u0160ylant klimatui jie stipr\u0117ja \u2013 pagal modelius tai tur\u0117t\u0173 skatinti vandens sluoksni\u0173 mai\u0161ym\u0105si ir giluminio CO2<\/sub> i\u0161siskyrim\u0105. Ta\u010diau, nepaisant sustipr\u0117jusi\u0173 v\u0117j\u0173, vandenynas kol kas i\u0161 esm\u0117s i\u0161lieka gana stabilus.<\/p>\n \u201eAWI\u201c tyr\u0117j\u0173 teigimu, g\u0117las vanduo i\u0161 tirpstan\u010di\u0173 ledyn\u0173 laikinai sustiprino atskirt\u012f tarp sluoksni\u0173. Ta\u010diau tai tik laikinas efektas: nuo XX a. 10-ojo de\u0161imtme\u010dio riba tarp sluoksni\u0173 pakilo ma\u017edaug 40 metr\u0173, vadinasi, vis daugiau gilumini\u0173 vanden\u0173 art\u0117ja prie pavir\u0161iaus.<\/p>\n L. Olivier persp\u0117ja:<\/p>\n \u201eTai n\u0117ra ilgalaik\u0117 apsauga. Jei sluoksni\u0173 mai\u0161ymasis sustipr\u0117s, mil\u017eini\u0161ki anglies kiekiai gali i\u0161tr\u016bkti i\u0161 gelmi\u0173 ir gr\u012f\u017eti \u012f atmosfer\u0105. Tuomet Piet\u0173 vandenynas gali tapti emisij\u0173 \u0161altiniu, o ne j\u0173 suger\u0117ju\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia mokslinink\u0117.<\/p>\n Jei \u0161ios prognoz\u0117s pasitvirtins, pasekm\u0117s b\u016bt\u0173 toli siekian\u010dios. Piet\u0173 vandenynui praradus geb\u0117jim\u0105 sugerti anglies dioksid\u0105, globalinis at\u0161ilimas gal\u0117t\u0173 paspart\u0117ti keliais de\u0161imtme\u010diais. Praktikoje tai reik\u0161t\u0173, kad netektume vieno did\u017eiausi\u0173 s\u0105junginink\u0173 kovoje d\u0117l stabilesnio klimato.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Po tirpstan\u010diu Antarktidos ledu slypi vienas did\u017eiausi\u0173 anglies \u201esand\u0117li\u0173\u201c \u017dem\u0117je. De\u0161imtme\u010dius Piet\u0173 vandenynas sugerdavo daugiau anglies dioksido, nei jo i\u0161skirdavo, tod\u0117l \u0161velnino globalinio at\u0161ilimo poveik\u012f. Ta\u010diau mokslininkai \u012fsp\u0117ja: \u0161is nat\u016bralus klimato buferis ima svyruoti. Piet\u0173 vandenynas, supantis Antarktid\u0105, yra viena svarbiausi\u0173 planetos klimato sistemos grand\u017ei\u0173. Skai\u010diuojama, kad jis sugeria iki 40 proc. viso \u017emogaus veiklos […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3506,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3505","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3505"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3505\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3506"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3505"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Piet\u0173 vandenynas \u2013 s\u0105jungininkas, bet kiek ilgai?<\/h2>\n