\u017dem\u0117s istorijoje netr\u016bksta staigi\u0173 l\u016b\u017ei\u0173, o kai kurie senoviniai \u012fvykiai \u0161iandien skamba nejaukiai pa\u017e\u012fstamai. Vis daugiau d\u0117mesio skiriama laikotarpiui prie\u0161 ma\u017edaug 56 mln. met\u0173, kuris gali tapti savoti\u0161ku, nors ir netobulu, veidrod\u017eiu dabartiniams klimato i\u0161\u0161\u016bkiams.<\/p>\n
Raktas \u012f vadinam\u0105j\u012f paleoceno\u2013eoceno termin\u012f maksimum\u0105 (PETM) slypi j\u016br\u0173 gelm\u0117se. Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama Mei Nelissen i\u0161 Holandijos j\u016br\u0173 tyrim\u0173 instituto ir Utrechto universiteto, i\u0161analizavo itin detalius \u017eiedadulki\u0173 ir spor\u0173 \u012fra\u0161us, i\u0161likusius Norvegijos j\u016bros dugno nuos\u0117dose. \u0160ios \u0161erdys buvo paimtos tarptautin\u0117s gr\u0119\u017eini\u0173 ekspedicijos metu 2021 metais, o j\u0173 vert\u0117 \u2013 i\u0161skirtin\u0117, nes puikiai i\u0161silaik\u0117 net sezoniniai sluoksniai.<\/p>\n
Nuos\u0117dose aptiktos dumbli\u0173 mikrofosilijos Apectodinium augustum<\/i> laikomos b\u016bdingu PETM laikotarpio \u201epara\u0161u\u201c. Toks tikslus geologinis \u012fra\u0161as leido ypa\u010d detaliai atsekti, kaip \u012f staig\u0173 klimato sukr\u0117tim\u0105 reagavo sausumos ekosistemos.<\/p>\nGreitas mi\u0161k\u0173 nykimas ir katastrofi\u0161ka erozija<\/h2>\n
Dar prie\u0161 PETM \u017dem\u0117s klimatas buvo gerokai \u0161iltesnis nei dabar. Auk\u0161tose platumose aug\u0119 did\u017eiuliai spygliuo\u010di\u0173 mi\u0161kai sukaup\u0117 mil\u017eini\u0161kus anglies kiekius. Ta\u010diau kai atmosferoje \u0117m\u0117 spar\u010diai did\u0117ti anglies dioksido koncentracija, poky\u010diai \u012fgavo sunkiai \u012fsivaizduojam\u0105 pagreit\u012f net geologiniu mastu.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad per ma\u017edaug 300 met\u0173 ve\u0161l\u016bs spygliuo\u010di\u0173 mi\u0161kai beveik i\u0161nyko, o j\u0173 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 pionierin\u0117s papar\u010di\u0173 bendrijos. Nuos\u0117d\u0173 analiz\u0117 taip pat parod\u0117 ai\u0161kius da\u017enesni\u0173 ir intensyvesni\u0173 gaisr\u0173 p\u0117dsakus.<\/p>\n
Pasekm\u0117s kra\u0161tovaizd\u017eiui buvo itin skaud\u017eios. \u012e j\u016bras \u0117m\u0117 patekti did\u017eiuliai kiekiai nuo sausumos nuplauto med\u017eiagos \u2013 tai rodo staigus moling\u0173j\u0173 mineral\u0173 kiekio \u0161uolis tirtuose gr\u0119\u017eini\u0173 m\u0117giniuose. Kitaip tariant, did\u0117janti erozija \u201enuplov\u0117\u201c i\u0161tisas teritorij\u0173 dalis, o \u0161is sausumos ekosistem\u0173 nestabilumas t\u0119s\u0117si daugel\u012f t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau drasti\u0161ki poky\u010diai vyko ir vandenynuose. Greitas vandens r\u016bg\u0161t\u0117jimas, kur\u012f skatino CO2 \u012fsisavinimas, l\u0117m\u0117 kalcio karbonato nykim\u0105 giliavandeni\u0173 nuos\u0117d\u0173 sluoksniuose. Tai signalizuoja rimtas problemas j\u016br\u0173 organizmams, kuriems tapo sud\u0117tingiau formuoti skeletus ir kriaukles.<\/p>\n
Kas tiksliai u\u017edeg\u0117 PETM \u012fvyki\u0173 grandin\u0119 prie\u0161 56 mln. met\u0173, iki \u0161iol yra diskusij\u0173 objektas. Labiausiai tik\u0117tina, kad sutapo keli veiksniai: d\u0117l \u0161ilt\u0117jimo i\u0161 j\u016bros dugno hidrat\u0173 gal\u0117jo i\u0161siskirti did\u017eiuliai metano kiekiai, o situacij\u0105 dar labiau kaitino intensyvus vulkanizmas.<\/p>\n
\u0160i ne\u017einia ry\u0161kiai kontrastuoja su dabartimi, kai pagrindin\u0117 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 augimo prie\u017eastis \u2013 i\u0161kastinio kuro deginimas \u2013 yra ai\u0161kiai dokumentuota. Nors tiesioginis palyginimas n\u0117ra idealus, jis kelia nerim\u0105: dabartinis CO2 i\u0161metim\u0173 tempas yra gerokai spartesnis nei PETM laikotarpiu. Vis d\u0117lto tuometinis koncentracijos did\u0117jimo greitis buvo vienas artimiausi\u0173 tam, k\u0105 stebime \u0161iandien \u2013 o geologiniu mastu tai buvo beprecedentis \u012fvykis.<\/p>\n
\u017dvelgiant \u012f geologin\u0119 praeit\u012f, pagrindo perd\u0117tam optimizmui ma\u017eai. \u017dem\u0117s sistemos atsakas \u012f staig\u0173 pokyt\u012f pasirod\u0117 es\u0105s gilus, daugiasluoksnis ir ilgalaikis. Dabartinis pasaulis, \u017einoma, kitoks: \u017emonija turi technologijas ir \u017einias, galin\u010dias pad\u0117ti su\u0161velninti pasekmes.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tokie tyrimai ai\u0161kiai primena, kad ekosistemos turi kritinius ta\u0161kus, kuriuos per\u017eengus pasekm\u0117s gali vystytis sava, sunkiai sustabdoma dinamika. Praeities \u012fvyki\u0173 supratimas nepateikia paruo\u0161t\u0173 atsakym\u0173 \u012f \u0161iandienos klausimus, ta\u010diau veikia kaip rimtas \u012fsp\u0117jimas nevertinti i\u0161\u0161\u016bkio masto per lengvai ir sprendimus gr\u012fsti mokslu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dem\u0117s istorijoje netr\u016bksta staigi\u0173 l\u016b\u017ei\u0173, o kai kurie senoviniai \u012fvykiai \u0161iandien skamba nejaukiai pa\u017e\u012fstamai. Vis daugiau d\u0117mesio skiriama laikotarpiui prie\u0161 ma\u017edaug 56 mln. met\u0173, kuris gali tapti savoti\u0161ku, nors ir netobulu, veidrod\u017eiu dabartiniams klimato i\u0161\u0161\u016bkiams. Raktas \u012f vadinam\u0105j\u012f paleoceno\u2013eoceno termin\u012f maksimum\u0105 (PETM) slypi j\u016br\u0173 gelm\u0117se. Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama Mei Nelissen i\u0161 Holandijos j\u016br\u0173 tyrim\u0173 instituto […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3512,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3511","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3511","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3511"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3511\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3512"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3511"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3511"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3511"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3511"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}