{"id":35129,"date":"2026-06-12T02:07:18","date_gmt":"2026-06-12T02:07:18","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/12\/pamirsta-darzo-gresme-naikina-saknis-ir-veja-kaip-atpazinti-ir-suvaldyti-kurkli\/"},"modified":"2026-06-12T02:07:18","modified_gmt":"2026-06-12T02:07:18","slug":"pamirsta-darzo-gresme-naikina-saknis-ir-veja-kaip-atpazinti-ir-suvaldyti-kurkli","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/12\/pamirsta-darzo-gresme-naikina-saknis-ir-veja-kaip-atpazinti-ir-suvaldyti-kurkli\/","title":{"rendered":"Pamir\u0161ta dar\u017eo gr\u0117sm\u0117 naikina \u0161aknis ir vej\u0105: kaip atpa\u017einti ir suvaldyti kurkl\u012f"},"content":{"rendered":"

Kas yra kurklys ir kuo jis pavojingas?<\/h2>\n

Kurklys, dar vadinamas kurkliu \u0117dr\u016bnu (Gryllotalpa gryllotalpa), yra po \u017eeme gyvenantis vabzdys, giminingas \u017eiogams ir svirpliams. I\u0161vaizda jis primena ma\u017e\u0105 kurm\u012f, o labiausiai i\u0161duoda kastuv\u0117lius primenan\u010dios priekin\u0117s kojos, kuriomis rausia tunelius.<\/p>\n

Did\u017eiausia \u017eala daroma ne tiek su\u0117dant ant\u017eemin\u0119 dal\u012f, kiek perkasant dirv\u0105 ir nutraukiant augal\u0173 \u0161aknis. D\u0117l to jauni daigai per nakt\u012f gali nuvysti, o veja vietomis pradeda gelsti ir nykti.<\/p>\n

Kaip atpa\u017einti, kad sode \u012fsik\u016br\u0117 kurklys?<\/h2>\n

Pirmas signalas da\u017eniausiai b\u016bna sekl\u016bs, vingiuojantys tuneliai visai po dirvos pavir\u0161iumi. Lysv\u0117se jie atrodo kaip ne\u017eymiai pakil\u0119 dirvos voleliai, o perbraukus ranka \u017eem\u0117 vietomis \u012fdumba.<\/p>\n

Kitas b\u016bdingas po\u017eymis \u2013 staigus jaun\u0173 dar\u017eovi\u0173 suglebimas. Salotos, kop\u016bstai, pomidor\u0173 ar salier\u0173 daigai gali atrodyti sveiki vakare, o ryte jau gul\u0117ti ant \u0161ono, nes \u0161aknys b\u016bna nukirstos.<\/p>\n

Vejose kurkliai neretai palieka apvalias, gelstan\u010dias d\u0117mes, po kuriomis gali b\u016bti \u012frengtos lizdaviet\u0117s. Veisimosi metu patel\u0117s po \u017eeme suformuoja kamer\u0105 ir gali sud\u0117ti ma\u017edaug 100\u2013350 kiau\u0161ini\u0173, tod\u0117l vienas nepasteb\u0117tas \u017eidinys greitai i\u0161auga \u012f rimt\u0105 problem\u0105.<\/p>\n

Dar vienas \u017eenklas \u2013 \u0161iltais vakarais nuo gegu\u017e\u0117s iki liepos girdimas duslus, \u017eemas \u010dir\u0161kimas ar burgzdesys. Patinai gars\u0105 sustiprina specialiai suformuotose ertm\u0117se, tod\u0117l jis girdisi i\u0161 toliau, nors pats vabzdys lieka pasisl\u0117p\u0119s.<\/p>\n

Veiksmingi sp\u0105stai ir sezoni\u0161ki darbai<\/h2>\n

Praktikoje da\u017enai pasiteisina ne agresyvi chemija, o kantrus sugaudymas ir \u017einojimas, ko kurklys ie\u0161ko dirvoje. Jam patinka \u0161iluma, dr\u0117gm\u0117 ir iranti organika, tod\u0117l \u0161iuos poreikius galima paversti sp\u0105stais.<\/p>\n

Vienas seniausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u2013 ruden\u012f i\u0161kasti apie 50 centimetr\u0173 gylio duob\u0119 ir j\u0105 pripildyti \u0161vie\u017eio m\u0117\u0161lo. P\u016bdamas m\u0117\u0161las skleid\u017eia \u0161ilum\u0105, tod\u0117l kurkliai gali susirinkti \u017eiemoti \u012f toki\u0105 viet\u0105.<\/p>\n

\u017diem\u0105 arba labai anksti pavasar\u012f duob\u0119 reikia atidengti ir turin\u012f paskleisti plonu sluoksniu ant dirvos. Tuomet vabzd\u017eiai netenka sl\u0117ptuv\u0117s ir tampa lengvu grobiu pauk\u0161\u010diams, o dal\u012f j\u0173 galima surinkti rankomis ir i\u0161ne\u0161ti toliau nuo dar\u017eo.<\/p>\n

\u0160iltuoju sezonu tinka ir stiklainiai ar skardin\u0117s su slid\u017eiomis sienel\u0117mis, \u012fkasami taip, kad kra\u0161tas b\u016bt\u0173 lygiai su \u017eeme. Sp\u0105stus verta statyti ten, kur matyti \u0161vie\u017ei\u0173 tuneli\u0173, o ryte juos patikrinti ir sugautus vabzd\u017eius i\u0161ne\u0161ti i\u0161 sklypo.<\/p>\n

Did\u017eiausias aktyvumas da\u017enai sutampa su laikotarpiu nuo baland\u017eio iki bir\u017eelio prad\u017eios, kai prasideda poravimasis. Tuomet verta sp\u0105stus laikyti kelias naktis i\u0161 eil\u0117s, nes kurkliai juda etapais ir ne visada pasirodo t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105.<\/p>\n

Nat\u016brali prevencija ir sodo pusiausvyra<\/h2>\n

Prevencijai da\u017enai minimi augalai, kuri\u0173 kvapai kurkliams nemalon\u016bs, pavyzd\u017eiui, \u010desnakai, svog\u016bnai, m\u0117tos ar kai kurios dekoratyvin\u0117s svog\u016bnin\u0117s g\u0117l\u0117s. Tokie sprendimai retai veikia akimirksniu, bet gali suma\u017einti tikimyb\u0119, kad vabzd\u017eiai ilgai laikysis prie lysvi\u0173.<\/p>\n

Taip pat svarb\u016bs nat\u016bral\u016bs prie\u0161ai: pauk\u0161\u010diai, e\u017eiai, kirstukai, taip pat kai kurie dirvos pl\u0117\u0161r\u016bnai. Sodas, kuriame paliekama vietos gyv\u016bn\u0173 sl\u0117ptuv\u0117ms ir biologinei \u012fvairovei, paprastai re\u010diau patiria masines kenk\u0117j\u0173 bangas.<\/p>\n

Entomologai pabr\u0117\u017eia, kad kurklys n\u0117ra vien tik augal\u0117dis ir kartais minta kit\u0173 vabzd\u017ei\u0173 lervomis, tod\u0117l jo vaidmuo ekosistemoje n\u0117ra vienareik\u0161mis. Vis d\u0117lto, jei dar\u017ee ar vejoje matomos ai\u0161kios \u017ealos zonos, veiksm\u0173 delsti nevert\u0117t\u0173, ypa\u010d pavasario prad\u017eioje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kurklys gali per trump\u0105 laik\u0105 sunaikinti daig\u0173 \u0161aknis ir i\u0161deginti vej\u0105: paai\u0161kiname po\u017eymius, sp\u0105stus ir nat\u016brali\u0105 prevencij\u0105 sode.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":35130,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[9643,26890,8684,8646,1889,3789],"miestas":[],"class_list":["post-35129","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-darzo-kenkejai","tag-gryllotalpa-gryllotalpa","tag-kurklys","tag-naturali-augalu-apsauga","tag-sodininkyste","tag-vejos-prieziura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35129","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35129"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35129\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35130"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35129"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35129"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35129"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=35129"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}