Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, i\u0161tyrusi \u0161un\u0173 kaul\u0173 fragmentus, rastus Europoje ir Anatolijoje, si\u016blo i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti vien\u0105 seniausi\u0173 \u017emogaus ir gyv\u016bno partnerysti\u0173 istorijoje. Iki \u0161iol manyta, kad \u0161unys buvo prijaukinti ma\u017edaug prie\u0161 11\u201312 t\u016bkst. met\u0173, ta\u010diau nauji duomenys rodo, jog pirmieji keturkojai \u017emogaus palydovai \u0161alia m\u016bs\u0173 atsirado gerokai anks\u010diau.<\/p>\n
Tarptautinio projekto metu buvo analizuota i\u0161 prie\u0161istorini\u0173 kaul\u0173 fragment\u0173 i\u0161gauta DNR. Tyrimui atrinkti radiniai i\u0161 keli\u0173 archeologini\u0173 vietovi\u0173, tarp j\u0173 \u2013 pietvakari\u0173 Anglijoje ir centrin\u0117je Turkijoje. Kai kuriems m\u0117giniams pavyko atkurti viso genomo sekas, leidusias ai\u0161kiai atskirti \u0161iuos gyv\u016bnus nuo vilk\u0173.<\/p>\n
Tai svarbu tod\u0117l, kad tyr\u0117jai gal\u0117jo patvirtinti: dalis rast\u0173 palaik\u0173 priklaus\u0117 ne laukiniams, o \u017emoni\u0173 jau prijaukintiems \u0161uniniams \u2013 t\u016bkstan\u010diais met\u0173 anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol.<\/p>\n
Seniausi geneti\u0161kai patvirtinti \u0161uns palaikai, aptikti Turkijoje, datuojami ma\u017edaug 15 800 met\u0173. Dar vienas individas, rastas Brit\u0173 salose, yra ne jaunesnis nei 14 300 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad \u0161unys Europoje ir Vakar\u0173 Azijoje buvo paplit\u0119 dar gerokai prie\u0161 \u017eemdirbyst\u0117s ir gyvulininkyst\u0117s prad\u017ei\u0105, kai \u017emon\u0117s daugiausia gyveno med\u017eiotoj\u0173-rankiotoj\u0173 gyvenimo b\u016bdu. Vis d\u0117lto, pana\u0161u, \u0161unys jau tuomet gal\u0117jo b\u016bti nuolatiniai \u017emoni\u0173 palydovai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ankstyvieji \u0161unys ne tik keliavo kartu su \u017emon\u0117mis, bet ir tur\u0117jo ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f su bendruomen\u0117mis. Izotopiniai tyrimai parod\u0117 dar vien\u0105 \u012fdomi\u0105 detal\u0119: Turkijoje rasti \u0161unys buvo \u0161eriami pana\u0161iu maistu kaip ir \u017emon\u0117s, pavyzd\u017eiui, \u017euvimi. Tai leid\u017eia manyti, kad \u0161ie gyv\u016bnai buvo aktyviai integruoti \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n
Papildom\u0173 u\u017euomin\u0173 apie emocin\u0119 bei simbolin\u0119 \u0161un\u0173 reik\u0161m\u0119 suteikia ir tai, kad j\u0173 palaikai kai kur aptinkami laidojimo kontekstuose arba vietose, kuriose matyti ritualinio elgesio po\u017eymi\u0173.<\/p>\n
Skirtingos radimvie\u010di\u0173 vietos \u2013 nuo Britanijos, per Vidurio Europ\u0105 iki Anatolijos \u2013 rodo, kad \u0161unys gal\u0117jo gana greitai plisti kartu su \u012fvairiomis \u017emoni\u0173 kult\u016bromis, lyd\u0117dami jas migracijose ir prisitaikant prie aplinkos poky\u010di\u0173 v\u0117lyvajame pleistocene.<\/p>\n
Apibendrinant, \u0161un\u0173 prijaukinimas, pana\u0161u, buvo gerokai ankstesnis ir sud\u0117tingesnis procesas, nei manyta iki \u0161iol. O \u0161unys, sprend\u017eiant i\u0161 naujausi\u0173 duomen\u0173, \u017emogui tapo svarbiais partneriais dar tada, kai \u017emoni\u0173 technologijos ir bendruomen\u0117s tik prad\u0117jo spar\u010diau vystytis.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201eNatural History Museum\u201c, \u201eNature\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, i\u0161tyrusi \u0161un\u0173 kaul\u0173 fragmentus, rastus Europoje ir Anatolijoje, si\u016blo i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti vien\u0105 seniausi\u0173 \u017emogaus ir gyv\u016bno partnerysti\u0173 istorijoje. Iki \u0161iol manyta, kad \u0161unys buvo prijaukinti ma\u017edaug prie\u0161 11\u201312 t\u016bkst. met\u0173, ta\u010diau nauji duomenys rodo, jog pirmieji keturkojai \u017emogaus palydovai \u0161alia m\u016bs\u0173 atsirado gerokai anks\u010diau. \u0160un\u0173 palaik\u0173 analiz\u0117 pakeit\u0117 prijaukinimo dat\u0105 Tarptautinio […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3520,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3519","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3519","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3519"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3519\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3520"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3519"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3519"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3519"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3519"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}