\u012esivaizduokite, kad kas sekund\u0119 per j\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 pralekia trilijonai beveik nematom\u0173 daleli\u0173. Tai \u2013 neutrinai, da\u017enai vadinami mikropasaulio vaiduokliais d\u0117l savo nepaprasto neap\u010diuopiamumo. J\u0173 geb\u0117jimas prasiskverbti pro beveik bet k\u0105 nepaliekant p\u0117dsako jau seniai intriguoja mokslininkus. Dabar vis da\u017eniau svarstoma, kad b\u016btent \u0161ios dalel\u0117s gali pad\u0117ti \u012fminti vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 Visatos m\u012fsli\u0173.<\/p>\n
Oksfordo universiteto tyr\u0117jai, vadovaujami dr. Claros Murgui, kelia hipotez\u0119, kad neutrinai gal\u0117t\u0173 b\u016bti savoti\u0161ki pasiuntiniai tarp mums pa\u017e\u012fstamo pasaulio ir paslaptingos tamsiosios med\u017eiagos. Naujausios analiz\u0117s rodo, jog teori\u0161kai \u012fmanoma, kad neutrinai s\u0105veikauja su tamsi\u0105ja med\u017eiaga. Jei tai pasitvirtint\u0173, tekt\u0173 i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti kai kurias daleli\u0173 fizikos prielaidas. Kol kas tai \u2013 tik hipotez\u0117, kuri\u0105 dar reikia kruop\u0161\u010diai patikrinti eksperimentais.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117s daleli\u0173 fizikos pagrindas \u2013 vadinamasis Standartinis modelis \u2013 laikomas vienu did\u017eiausi\u0173 XX am\u017eiaus mokslo pasiekim\u0173. Jis apra\u0161o mums \u017einomas elementari\u0105sias daleles ir tris i\u0161 keturi\u0173 fundamentali\u0173j\u0173 s\u0105veik\u0173. Ta\u010diau yra esmin\u0117 spraga: modelis nepaai\u0161kina nei tamsiosios med\u017eiagos, nei tamsiosios energijos, kurios kartu sudaro apie 95 proc. kosmoso.<\/p>\n
Tamsioji med\u017eiaga ypa\u010d m\u012fslinga \u2013 manoma, kad ji sudaro apie 27 proc. Visatos. Ji neskleid\u017eia, nesugeria ir neatspindi \u0161viesos, tod\u0117l apie jos egzistavim\u0105 sprend\u017eiame tik i\u0161 gravitacinio poveikio galaktikoms ir j\u0173 spie\u010diams. Tuo metu neutrinai, nors ir priklauso Standartiniam modeliui, yra itin sunkiai tiriami: j\u0173 mas\u0117 labai ma\u017ea, o s\u0105veika su \u012fprasta med\u017eiaga tokia silpna, kad jie gali laisvai pereiti net per vis\u0105 \u017dem\u0119.<\/p>\n
Nor\u0117dami patikrinti, ar \u0161ie du sunkiai pagaunami \u201eVisatos veik\u0117jai\u201c gali veikti vienas kit\u0105, mokslininkai pasitelkia galingiausius turimus instrumentus. CERN did\u017eiajame hadron\u0173 prie\u0161prie\u0161ini\u0173 sraut\u0173 greitintuve (LHC) vykdomi eksperimentai, skirti aptikti bet kokius galimus tokios s\u0105veikos p\u0117dsakus. Svarb\u0173 vaidmen\u012f \u010dia atlieka detektorius \u201eATLAS\u201c, fiksuojantis daleli\u0173 susid\u016brim\u0173 produktus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ie\u0161ko ne\u012fprast\u0173 po\u017eymi\u0173, pavyzd\u017eiui, vadinam\u0173j\u0173 i\u0161siskirian\u010di\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 arba p\u0117dsak\u0173, kuriuos gal\u0117t\u0173 palikti ilgiau gyvuojan\u010dios dalel\u0117s. Tokie signalai gal\u0117t\u0173 rodyti tarpinink\u0105 tarp \u012fprastos ir tamsiosios med\u017eiagos. Neutrinai, b\u016bdami elektringai neutral\u016bs ir s\u0105veikaujantys tik silpn\u0105ja s\u0105veika, teori\u0161kai laikomi vienais tinkamiausi\u0173 kandidat\u0173 \u0161iam vaidmeniui.<\/p>\n
Problema ta, kad tik\u0117tini signalai yra itin silpni ir pask\u0119sta mil\u017eini\u0161kuose duomen\u0173 kiekiuose. D\u0117l to dr. Murgui komanda naudoja pa\u017eangius ma\u0161ininio mokymosi algoritmus, kurie per\u017ei\u016bri milijardus susid\u016brim\u0173 \u012fra\u0161\u0173 ir m\u0117gina aptikti subtilius d\u0117sningumus, kuri\u0173 \u017emogaus analiz\u0117 gali nepasteb\u0117ti. Tai primena adatos paie\u0161kas \u0161ieno kupetoje, ta\u010diau net ir neigiamas rezultatas yra vertingas \u2013 jis susiaurina tolesni\u0173 paie\u0161k\u0173 kryptis.<\/p>\n
Jeigu paai\u0161k\u0117t\u0173, kad neutrinai i\u0161 ties\u0173 \u201ebendrauja\u201c su tamsi\u0105ja med\u017eiaga, tai tur\u0117t\u0173 esmini\u0173 pasekmi\u0173 m\u016bs\u0173 supratimui apie Visat\u0105. Toks ry\u0161ys gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti dal\u012f stebim\u0173 anomalij\u0173, pavyzd\u017eiui, tam tikrus kosmini\u0173 spinduli\u0173 energijos pasiskirstymo netikslumus ar kai kuri\u0173 galaktik\u0173 dinamikos ypatumus.<\/p>\n
Be to, tai atvert\u0173 visi\u0161kai nauj\u0105 tyrim\u0173 krypt\u012f \u2013 vadinam\u0105j\u012f tams\u0173j\u012f sektori\u0173, kuriame hipoteti\u0161kai egzistuot\u0173 daleli\u0173 ir j\u0117g\u0173 rinkinys, sudarantis mums nematom\u0105 \u201elygiagre\u010di\u0105\u201c realyb\u0119. Vis d\u0117lto mokslininkai ragina i\u0161likti atsargiems: tamsiosios med\u017eiagos paie\u0161kos trunka jau de\u0161imtme\u010dius, o nepaisant vis jautresni\u0173 detektori\u0173, \u012frengiam\u0173 net giliai po \u017eeme, tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 iki \u0161iol n\u0117ra.<\/p>\n
Tod\u0117l kiekviena nauja hipotez\u0117, kad ir kokia perspektyvi, privalo atlaikyti grie\u017et\u0105 eksperimentin\u012f patikrinim\u0105. Darbas CERN t\u0119siasi, o fizikai \u012fprat\u0119 prie ilgalaiki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173: net jei dabartiniai matavimai neatne\u0161 prover\u017eio, kiekviena atmesta galimyb\u0117 priartina prie tikrojo atsakymo. Kaip detektyviniame tyrime, klaiding\u0173 p\u0117dsak\u0173 eliminavimas yra ne ma\u017eiau svarbus nei nauj\u0173 u\u017euomin\u0173 atradimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012esivaizduokite, kad kas sekund\u0119 per j\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 pralekia trilijonai beveik nematom\u0173 daleli\u0173. Tai \u2013 neutrinai, da\u017enai vadinami mikropasaulio vaiduokliais d\u0117l savo nepaprasto neap\u010diuopiamumo. J\u0173 geb\u0117jimas prasiskverbti pro beveik bet k\u0105 nepaliekant p\u0117dsako jau seniai intriguoja mokslininkus. Dabar vis da\u017eniau svarstoma, kad b\u016btent \u0161ios dalel\u0117s gali pad\u0117ti \u012fminti vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 Visatos m\u012fsli\u0173. Oksfordo universiteto tyr\u0117jai, vadovaujami […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3522,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3521","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3521","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3521"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3521\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3522"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3521"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3521"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3521"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3521"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}