\u017dmogaus chronologinis am\u017eius ne visada atspindi, kaip greitai d\u0117visi organizmas. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrim\u0173 rodo, kad biologiniai poky\u010diai gali vykti \u0161uoliais, o ne l\u0117tai ir vienodai per vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n
Stanfordo universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis, analizavo ilgainiui kintan\u010dius molekulinius \u017eymenis ir nustat\u0117 du laikotarpius, kai poky\u010diai suintensyv\u0117ja. Ry\u0161kiausi l\u016b\u017eiai, pagal tyrimo duomenis, da\u017eniausiai pasirei\u0161kia apie 44 ir apie 60 met\u0173.<\/p>\n
Art\u0117jant vidutini\u0161kai 44 met\u0173 ribai, organizme da\u017en\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai, kurie gali prisid\u0117ti prie lengvesnio svorio augimo. Tuo pat metu da\u017eniau stebimas raumen\u0173 mas\u0117s ma\u017e\u0117jimas, o oda gali grei\u010diau prarasti elastingum\u0105.<\/p>\n
Tyrimuose taip pat akcentuojama, kad kei\u010diasi kai kuri\u0173 med\u017eiag\u0173 skaidymo efektyvumas, tod\u0117l daliai \u017emoni\u0173 gali pakisti tolerancija kofeinui. \u0160iame etape daugiau d\u0117mesio paprastai prireikia miegui, fiziniam aktyvumui ir mitybos kokybei, nes b\u016btent gyvenimo b\u016bdas gali stipriai paveikti biologinio sen\u0117jimo temp\u0105.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad ry\u0161kesni poky\u010diai \u0161iame am\u017eiuje labiau susij\u0119 su moter\u0173 hormoniniais svyravimais. Vis d\u0117lto naujesni duomenys rodo, kad pana\u0161\u016bs biologiniai l\u016b\u017eiai fiksuojami ir vyrams, tod\u0117l vien hormonais \u0161io rei\u0161kinio paai\u0161kinti nepavyksta.<\/p>\n
Apie 60 met\u0173 da\u017eniau i\u0161ry\u0161k\u0117ja gilesni, su bendra organizmo atsarga susij\u0119 poky\u010diai. Tyr\u0117jai apra\u0161o, kad \u0161iame etape labiau sul\u0117t\u0117ja kai kurie neurologiniai ir kognityviniai procesai, o atsistatymas po kr\u016bvio ar traum\u0173 gali u\u017etrukti ilgiau.<\/p>\n
Taip pat kinta hormon\u0173 pusiausvyra, ma\u017e\u0117ja fizin\u0117 j\u0117ga ir i\u0161tverm\u0117, o kai kurioms med\u017eiagoms, \u012fskaitant alkohol\u012f, organizmas tampa ma\u017eiau atsparus. B\u016btent \u0161iame am\u017eiuje statisti\u0161kai spar\u010diau auga \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, 2 tipo diabeto ir inkst\u0173 veiklos sutrikim\u0173 rizika.<\/p>\n
Pastaruoju metu medicinoje vis pla\u010diau kalbama apie biologinio am\u017eiaus vertinim\u0105, kai bandoma nustatyti ne tik gimimo dat\u0105, bet ir real\u0173 organizmo nusid\u0117v\u0117jimo temp\u0105. Tam kuriami kraujo tyrimais paremti modeliai, vertinantys u\u017edegiminius procesus, baltym\u0173 ir kit\u0173 molekuli\u0173 poky\u010dius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kasdieniai \u012fpro\u010diai i\u0161lieka kertiniai. Art\u0117jant vidutini\u0161kai 44 met\u0173 ribai, did\u017eiausi\u0105 naud\u0105 da\u017eniausiai duoda reguliarus j\u0117gos ir i\u0161tverm\u0117s fizinis kr\u016bvis, ma\u017eesnis alkoholio vartojimas ir pakankamas miegas.<\/p>\n
O priart\u0117jus prie 60 met\u0173, praktikoje da\u017eniau rekomenduojama labiau pri\u017ei\u016br\u0117ti mitybos strukt\u016br\u0105 ir \u0161irdies bei inkst\u0173 rodiklius, taip pat palaikyti raumen\u0173 mas\u0119. Specialistai akcentuoja, kad \u0161ie periodai n\u0117ra nei nuosprendis, nei vienodas scenarijus visiems, bet signalas laiku per\u017ei\u016br\u0117ti sveikatos rutin\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad ry\u0161kiausi sen\u0117jimo \u0161uoliai da\u017eniausiai fiksuojami apie 44 ir 60 metus \u2013 \u0161tai kas tuomet vyksta k\u016bne ir k\u0105 verta keisti.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[266,3550,1495,7263,7276,1744,403],"miestas":[],"class_list":["post-35269","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","tag-2-tipo-diabetas","tag-biologinis-amzius","tag-kognityvine-sveikata","tag-metabolizmas","tag-raumenu-mase","tag-senejimas","tag-sirdies-ligos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35269","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35269"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35269\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35269"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35269"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35269"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=35269"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}