Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, tyrin\u0117jusi pietrytin\u0119 Indijos vandenyno dal\u012f, aptiko tai, k\u0105 patys vadina i\u0161skirtiniu radiniu: did\u017eiausi\u0105 iki \u0161iol \u017einom\u0105 bangini\u0173 fosilij\u0173 sankaup\u0105. Atrasta vadinamojoje Diamantinos zonoje \u2013 giliavandeni\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 ir \u012fdub\u0173 sistemoje, kuri laikoma viena sunkiausiai pasiekiam\u0173 \u017dem\u0117s viet\u0173.<\/p>\n
\u0160i teritorija driekiasi keli\u0173 kilometr\u0173 gylyje, vietomis nusileid\u017eiant iki daugiau nei 7 000 metr\u0173. Ten vyrauja beveik visi\u0161ka tamsa, temperat\u016bra artima 0 laipsni\u0173 Celsijaus, o sl\u0117gis \u0161imtus kart\u0173 didesnis nei pavir\u0161iuje, tod\u0117l tyrimams reikalinga specializuota technika.<\/p>\n
2023 metais ekspedicija pasitelk\u0117 pilotuojam\u0105 batiskaf\u0105 \u201eFendouzhe\u201c, skirt\u0105 ekstremaliems gyliams, ir atliko 32 n\u0117rimus. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tik\u0117tasi aptikti pavieni\u0173 skelet\u0173, ta\u010diau rezultatai pranoko l\u016bkes\u010dius: u\u017efiksuotos 476 vietos su bangini\u0173 fosilijomis ir dar penkios \u0161iuolaikin\u0117s vietos, kur neseniai nugai\u0161usi\u0173 gyv\u016bn\u0173 liekanos tapo gyvyb\u0117s \u017eidiniais.<\/p>\n
Tokie \u012f dugn\u0105 nusileid\u017eiantys bangini\u0173 k\u016bnai giliavandeniams ekosistemoms yra ypa\u010d svarb\u016bs, nes sukuria vadinamuosius kritusi\u0173 bangini\u0173 \u201eoazes\u201c. Pirmiausia prie liekan\u0173 susitelkia mait\u0117dos, v\u0117liau darb\u0105 perima bakterijos, o ilgainiui net kaulai tampa buveine specializuotiems organizmams, tod\u0117l maisto ir energijos \u0161altinis gali veikti de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n
Diamantinos zonoje ant liekan\u0173 ir aplink jas mokslininkai steb\u0117jo \u012fvairius giliavandenius organizmus, \u012fskaitant med\u016bzas, hidroidus, j\u016br\u0173 agurkus, moliuskus ir v\u0117\u017eiagyvius. Tai sustiprina prielaid\u0105, kad net at\u0161iauriausiose vietose gyvyb\u0117 gali klest\u0117ti, jei atsiranda stabilus maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altinis.<\/p>\n
Ypating\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f paliko fosilij\u0173 am\u017eius: analiz\u0117s parod\u0117, kad seniausios liekanos siekia apie 5,3 milijono met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad dalis rast\u0173 bangini\u0173 gyveno gerokai anks\u010diau, nei \u017dem\u0117je atsirado \u017emogus, o pats regionas ilg\u0105 laik\u0105 gal\u0117jo veikti kaip nat\u016brali sankaupos vieta.<\/p>\n
Tarp fosilij\u0173 aptikta ir \u0161iuolaikin\u0117ms grup\u0117ms priskiriam\u0173 bangini\u0173, ir visi\u0161kai i\u0161nykusi\u0173 form\u0173. Vienu reik\u0161mingiausi\u0173 radini\u0173 \u012fvardytas naujai apra\u0161ytas r\u016b\u0161ies pavadinimas \u201ePterocetus diamantinae\u201c, papildantis \u017einias apie bangini\u0173 evoliucij\u0105 ir j\u0173 paplitim\u0105 skirtingais geologiniais laikotarpiais.<\/p>\n
Mokslininkus sudomino ne tik fosilij\u0173 kiekis, bet ir ne\u012fprastai didel\u0117 j\u0173 koncentracija. Viena i\u0161 hipotezi\u0173 teigia, kad \u0161i vieta milijonus met\u0173 gal\u0117jo b\u016bti bangini\u0173 migracijos ir maitinimosi koridoriuje, tod\u0117l \u010dia nat\u016braliai da\u017eniau atsidurdavo nugai\u0161\u0119 gyv\u016bnai.<\/p>\n
Kita svarbi detal\u0117 \u2013 dugno reljefas: piltuvo formos \u012fdubos gal\u0117jo veikti kaip savoti\u0161kos sp\u0105stai, nukreipiantys \u012f dugn\u0105 krentan\u010dius k\u016bnus \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 zon\u0105. Be to, palyginti ma\u017eas nuos\u0117d\u0173 kaupimosi greitis gal\u0117jo pad\u0117ti kaulams i\u0161likti ne\u012fprastai geros b\u016bkl\u0117s labai ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai neatmeta, kad pana\u0161i\u0173 \u201ekapinyn\u0173\u201c gali b\u016bti ir kitose pasaulio vietose, ta\u010diau j\u0173 aptikim\u0105 riboja menkas giliavandeni\u0173 teritorij\u0173 i\u0161tirtumas. Kuo spar\u010diau tobul\u0117ja giliavandeni\u0173 tyrim\u0173 technologijos, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad tokios sankaupos bus atrastos ir kituose vandenyn\u0173 regionuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Diamantinos zonoje Indijos vandenyne aptiktas did\u017eiausias \u017einomas bangini\u0173 fosilij\u0173 kapinynas: u\u017efiksuotos 476 vietos, seniausi kaulai \u2013 5,3 mln. met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":35354,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[13202,27062,27063,1525,3975,27061,27064],"miestas":[],"class_list":["post-35353","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-banginiai","tag-diamantinos-zona","tag-fendouzhe","tag-fosilijos","tag-giliavandeniai-tyrimai","tag-indijos-vandenynas","tag-pterocetus-diamantinae"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35353"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35353\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35354"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35353"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=35353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}