Mokslininkai svarsto, kad tarp \u012fpro\u010dio krap\u0161tyti nos\u012f ir didesn\u0117s demencijos rizikos gali b\u016bti silpnas, bet teori\u0161kai pagr\u012fstas ry\u0161ys.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tais atvejais, kai krap\u0161tymas sukelia nosies gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173, tam tikros bakterijos gali lengviau patekti \u012f smegenis. Organizmas \u012f j\u0173 buvim\u0105 gali reaguoti procesais, kurie primena Alzheimerio ligai b\u016bdingus po\u017eymius.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161i\u0105 hipotez\u0119 kol kas labiausiai pagrind\u017eia tyrimai su pel\u0117mis, o ne su \u017emon\u0117mis. Nepaisant to, rezultatai laikomi svarbiais tolesniems tyrimams, nes Alzheimerio ligos prad\u017eios mechanizmai iki \u0161iol i\u0161lieka ne iki galo ai\u0161k\u016bs.<\/p>\n
2022 m. Australijos Griffith universiteto mokslinink\u0173 vadovaujama komanda paskelb\u0117 tyrim\u0105, kuriame nagrin\u0117jo bakterij\u0105 Chlamydia pneumoniae<\/i>. Ji gali u\u017ekr\u0117sti \u017emones ir sukelti plau\u010di\u0173 u\u017edegim\u0105. Ankstesniuose darbuose \u0161i bakterija taip pat buvo aptikta daugelio v\u0117lyvos prad\u017eios demencija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegenyse.<\/p>\n
Tyrime nustatyta, kad pel\u0117ms bakterija gal\u0117jo patekti \u012f smegenis per uosl\u0117s nerv\u0105, jungiant\u012f nosies ertm\u0119 ir smegenis. Be to, kai buvo pa\u017eeistas nosies epitelis (plonas audinys nosies ertm\u0117s vir\u0161utin\u0117je dalyje), infekcija nervuose progresavo spar\u010diau.<\/p>\n
Tokiais atvejais peli\u0173 smegenyse padaug\u0117jo amiloido beta baltymo sankaup\u0173. \u0160is baltymas gali b\u016bti i\u0161skiriamas kaip atsakas \u012f infekcij\u0105, o jo sankaupos (plok\u0161tel\u0117s) dideliais kiekiais aptinkamos ir Alzheimerio liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 smegenyse.<\/p>\n
\u201eMes pirmieji parod\u0117me, kad Chlamydia pneumoniae<\/i> gali tiesiogiai patekti per nos\u012f \u012f smegenis ir ten sukelti pakitimus, pana\u0161ius \u012f Alzheimerio ligos po\u017eymius\u201c, \u2013 tyrimo paskelbimo metu teig\u0117 neurologas Jamesas St Johnas i\u0161 Australijos Griffith universiteto.<\/p>\n
\u201eTai mat\u0117me pel\u0117ms skirtame modelyje, o \u012frodymai gali kelti nerim\u0105 ir kalbant apie \u017emones\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Mokslininkus nustebino, kaip greitai bakterija paveik\u0117 peli\u0173 centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105: infekcijos po\u017eymiai fiksuoti per 24\u201372 valandas. Manoma, kad nosis bakterijoms ir virusams gali b\u016bti vienas grei\u010diausi\u0173 keli\u0173 \u012f smegenis.<\/p>\n
Nors n\u0117ra ai\u0161ku, ar identi\u0161ki procesai vykt\u0173 \u017emon\u0117ms, taip pat vis dar diskutuojama, ar amiloido beta plok\u0161tel\u0117s yra Alzheimerio prie\u017eastis, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokius signalus b\u016btina tikrinti.<\/p>\n
\u201eTurime atlikti \u0161\u012f tyrim\u0105 su \u017emon\u0117mis ir patvirtinti, ar tas pats kelias veikia taip pat\u201c, \u2013 sak\u0117 J. St Johnas.<\/p>\n
\u201e\u0160i id\u0117ja buvo i\u0161kelta daugelio, bet iki \u0161iol nebuvo galutinai patikrinta. \u017dinome, kad tos pa\u010dios bakterijos randamos \u017emon\u0117ms, ta\u010diau dar nei\u0161siai\u0161kinome, kaip jos ten patenka\u201c, \u2013 ai\u0161kino jis.<\/p>\n
Krap\u0161tyti nos\u012f \u2013 labai da\u017enas \u012fprotis: manoma, kad taip elgiasi iki 9 i\u0161 10 \u017emoni\u0173. Nors tokio elgesio nauda abejotina, tyrimo autoriai ragina susim\u0105styti apie galimas pasekmes, ypa\u010d jei pa\u017eeid\u017eiama nosies gleivin\u0117.<\/p>\n
Tolesni \u017emoni\u0173 tyrimai dar planuojami, ta\u010diau iki tol J. St Johnas ir kolegos \u012fsp\u0117ja, kad nosies krap\u0161tymas ir nosies plaukeli\u0173 rovimas gali b\u016bti \u017ealingas d\u0117l galim\u0173 apsauginio audinio pa\u017eeidim\u0173.<\/p>\n
\u201eNenorime pa\u017eeisti nosies vidaus \u2013 krap\u0161tymas ir rovimas gali tai padaryti\u201c, \u2013 persp\u0117jo J. St Johnas.<\/p>\n
\u201eJei pa\u017eeid\u017eiate nosies gleivin\u0119, galite padidinti bakterij\u0173, galin\u010di\u0173 patekti \u012f smegenis, kiek\u012f\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Viena i\u0161 klausim\u0173, \u012f kuriuos komanda tikisi atsakyti ateityje, \u2013 ar padid\u0117jusios amiloido beta sankaupos yra nat\u016brali, sveika imunin\u0117 reakcija, kuri gali suma\u017e\u0117ti, kai infekcija \u012fveikiama.<\/p>\n
2023 m. ap\u017evalginis darbas papild\u0117 hipotez\u0119, kad nosies krap\u0161tymas gali prisid\u0117ti prie Alzheimerio ligos rizikos did\u0117jimo, ir detaliau apra\u0161\u0117, kaip toks procesas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 vykti. Ap\u017evalg\u0105 pareng\u0119 Australijos Western Sydney universiteto tyr\u0117jai nurod\u0117, kad uosl\u0117s sistema gali b\u016bti \u201etik\u0117tinas patogen\u0173 patekimo kelias\u201c, nes anatomi\u0161kai tiesiogiai susijusi su smegenimis ir dalyvauja ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose.<\/p>\n
\u017dinoma, kol kas n\u0117ra galutini\u0173 \u012frodym\u0173, kad \u0161is hipotetinis kelias paai\u0161kint\u0173 Alzheimerio ligos atsiradim\u0105 \u017emon\u0117ms. Ta\u010diau mokslininkai ragina \u012fvertinti galim\u0105 rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eSupratimas apie galim\u0105 patogen\u0173 patekimo per uosl\u0117s sistem\u0105 vaidmen\u012f su Alzheimeriu siejamame neurou\u017edegime atveria naujus prevencijos kelius\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 ap\u017evalgos autoriai.<\/p>\n
Jie taip pat pabr\u0117\u017e\u0117 rank\u0173 higienos svarb\u0105: da\u017enesnis rank\u0173 plovimas ir dezinfekavimas gali b\u016bti paprastas prevencinis \u017eingsnis, kurio svarba ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo per COVID-19 pandemij\u0105.<\/p>\n
Alzheimerio liga yra itin sud\u0117tinga, tod\u0117l j\u0105 ai\u0161kina daugyb\u0117 skirting\u0173 tyrim\u0173 kryp\u010di\u0173. Vis d\u0117lto kiekvienas naujas darbas, pasak mokslinink\u0173, priartina prie tikslesnio supratimo, kaip lig\u0105 b\u016bt\u0173 galima sustabdyti.<\/p>\n
\u201eSulaukus 65 met\u0173 rizika smarkiai i\u0161auga, ta\u010diau mes ie\u0161kome ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nes svarbus ne vien am\u017eius \u2013 reik\u0161m\u0119 turi ir aplinkos veiksniai\u201c, \u2013 sak\u0117 J. St Johnas.<\/p>\n
\u201eManome, kad bakterijos ir virusai \u010dia yra kriti\u0161kai svarb\u016bs\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale Scientific Reports<\/i>.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo paskelbta 2022 m. lapkrit\u012f.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai svarsto, kad tarp \u012fpro\u010dio krap\u0161tyti nos\u012f ir didesn\u0117s demencijos rizikos gali b\u016bti silpnas, bet teori\u0161kai pagr\u012fstas ry\u0161ys. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tais atvejais, kai krap\u0161tymas sukelia nosies gleivin\u0117s pa\u017eeidim\u0173, tam tikros bakterijos gali lengviau patekti \u012f smegenis. Organizmas \u012f j\u0173 buvim\u0105 gali reaguoti procesais, kurie primena Alzheimerio ligai b\u016bdingus po\u017eymius. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161i\u0105 hipotez\u0119 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3540,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3539","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3539","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3539"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3539\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3540"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3539"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3539"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3539"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3539"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}