Baltoji balanda, dar vadinama balanda, yra augalas, gausiai augantis ne tik Lenkijoje, bet ir beveik visame pasaulyje, i\u0161skyrus Antarktid\u0105. Seniau virtuv\u0117je buvo naudojami jauni lapai ir s\u0117klos, o liaudies medicinoje pritaikymo tur\u0117jo ir \u0161aknys \u2013 i\u0161 j\u0173 virti nuovirai, kurie i\u0161ori\u0161kai buvo naudojami \u017eaizdoms.<\/p>\n
Balandos lapus galima virti pana\u0161iai kaip \u0161pinatus, o s\u0117klas \u2013 sumalti \u012f miltus arba paruo\u0161ti kaip kruopas. Vis d\u0117lto su senesniais augalais reikia elgtis atsargiai, nes jie sukaupia daugiau med\u017eiag\u0173, galin\u010di\u0173 b\u016bti toksi\u0161k\u0173.<\/p>\n
Ie\u0161kantiems nat\u016bralesnio maisto balanda gali b\u016bti vertingas pasirinkimas: joje yra augalini\u0173 baltym\u0173, vitamin\u0173 A, B, C ir K, taip pat nema\u017eai mineral\u0173 \u2013 kalio, fosforo, kalcio bei gele\u017eies. Be to, balandoje gausu skaidul\u0173, kurios teigiamai veikia \u017earnyno veikl\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau d\u0117l saponin\u0173, oksalat\u0173 ir nitrat\u0173 senesni lapai bei s\u0117klos gali sukelti nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173. Suvalgius didesn\u012f kiek\u012f gali pasireik\u0161ti viduriavimas, traukuliai ar kraujosp\u016bd\u017eio svyravimai.<\/p>\n
Taip pat svarbu \u017einoti, kad \u017emon\u0117ms, kurie po balandos vartojimo ilgai b\u016bna saul\u0117je, gali sudirgti oda ar atsirasti vietini\u0173 patinim\u0173 \u2013 \u0161is rei\u0161kinys vadinamas fotodermatoze. Gyv\u016bnai balandos da\u017enai instinktyviai vengia, nors pasitaiko apsinuodijim\u0173 atvej\u0173, pavyzd\u017eiui, tarp arkli\u0173, galvij\u0173 ar avi\u0173. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 balandos \u0161iais laikais neretai vengiama, nors anks\u010diau ji kai kada pad\u0117davo i\u0161gyventi.<\/p>\n
Jei planuojate baland\u0105 rinkti, rinkit\u0117s vietas toliau nuo keli\u0173 ir dirbam\u0173 lauk\u0173, kad suma\u017eintum\u0117te galimos tar\u0161os rizik\u0105.<\/p>\n
Gera \u017einia ta, kad dal\u012f nepageidaujam\u0173 med\u017eiag\u0173 galima suma\u017einti termi\u0161kai apdorojant augal\u0105. Verdant lapus, nitratai i\u0161siplauna \u012f vanden\u012f, tod\u0117l j\u012f b\u016btina nupilti. S\u0117klas prie\u0161 verdant rekomenduojama pamirkyti citrin\u0173 sultyse, tuomet u\u017evirinti ir vanden\u012f taip pat nupilti. Tokias \u201ekruopas\u201c galima panaudoti \u012fdarams \u2013 tiek dar\u017eovi\u0173, tiek m\u0117sos patiekalams.<\/p>\n
Lapai virtuv\u0117je pritaikomi pana\u0161iai kaip \u0161pinatai: tinka d\u0117ti \u012f grietin\u0117l\u0117s pada\u017eus ar kiau\u0161inien\u0119. Jaunus, iki ma\u017edaug 15 cm ilgio \u016bglius galima i\u0161virti sveikus ir patiekti kaip \u017ealiuosius smidrus \u2013 su sviestu, \u010desnakiniu alyvuogi\u0173 aliejumi ar olandi\u0161ku pada\u017eu. Kad i\u0161likt\u0173 maloniai tra\u0161k\u016bs, juos verta virti vandenyje arba garuose, \u012fpylus citrin\u0173 sul\u010di\u0173, o po to lapelius perlieti \u0161altu vandeniu.<\/p>\n
Kaip ir \u0161pinatus, baland\u0105 rekomenduojama patiekti su kalcio turin\u010diais produktais \u2013 grietine, s\u016briu ar kiau\u0161iniais. Tai gali pad\u0117ti suma\u017einti oksalat\u0173 poveik\u012f. Balanda laikoma artima valgomojo burno\u010dio (kynvos) giminai\u010diu, o \u0161i kult\u016bra da\u017enai \u012fvardijama kaip \u201esupermaistas\u201c.<\/p>\n
\u0160is tekstas yra informacinio-edukacinio pob\u016bd\u017eio ir nepakei\u010dia gydytojo konsultacijos. D\u0117l sveikatos sprendim\u0173 pasitarkite su specialistu.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Baltoji balanda, dar vadinama balanda, yra augalas, gausiai augantis ne tik Lenkijoje, bet ir beveik visame pasaulyje, i\u0161skyrus Antarktid\u0105. Seniau virtuv\u0117je buvo naudojami jauni lapai ir s\u0117klos, o liaudies medicinoje pritaikymo tur\u0117jo ir \u0161aknys \u2013 i\u0161 j\u0173 virti nuovirai, kurie i\u0161ori\u0161kai buvo naudojami \u017eaizdoms. Balandos lapus galima virti pana\u0161iai kaip \u0161pinatus, o s\u0117klas \u2013 sumalti […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3543","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-maistas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3543","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3543"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3543\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3543"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3543"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3543"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3543"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}