Naujame tyrime teigiama, kad \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 giminai\u010diai gal\u0117jo gaminti ir naudoti lipni\u0105 med\u017eiag\u0105 ne tik kaip klijus, bet ir \u017eaizdoms gydyti \u2013 taip jie gal\u0117jo aplenkti moderni\u0105 medicin\u0105 net iki 200 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n
Mokslininkams jau seniau buvo \u017einoma, kad neandertalie\u010diai naudojo ber\u017eo degut\u0105 \u2013 klampi\u0105 med\u017eiag\u0105, i\u0161gaunam\u0105 i\u0161 ber\u017eo \u017eiev\u0117s \u2013 ietigaliams pritvirtinti prie kot\u0173. \u0160is procesas archeologijoje vadinamas antgali\u0173 tvirtinimu prie kot\u0173.<\/p>\n
Ber\u017eo deguto p\u0117dsak\u0173 aptikta \u012fvairiose Europos vietose. Manoma, kad \u0161i med\u017eiaga tur\u0117jo ne vien\u0105 paskirt\u012f: ji gal\u0117jo b\u016bti naudojama kaip vandeniui atspari danga, o kartais \u2013 net kaip primityvi kramtomoji med\u017eiaga.<\/p>\n
\u201eKartu su \u0161iais radiniais daug\u0117ja \u012frodym\u0173 apie neandertalie\u010di\u0173 gydymo praktik\u0105 ir augal\u0173 naudojim\u0105, tod\u0117l mus ypa\u010d sudomino ber\u017eo deguto taikymas \u0161iame kontekste\u201c, \u2013 ai\u0161kino Kelno universiteto ir Oksfordo universiteto archeologas Tjaarkas Siemssenas, vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173.<\/p>\n
Tyrime Kelno universiteto, Oksfordo universiteto ir Lje\u017eo universiteto mokslininkai atk\u016br\u0117 ber\u017eo degut\u0105, naudodami sudedam\u0105sias dalis ir metodus, kurie, tik\u0117tina, gal\u0117jo b\u016bti prieinami neandertalie\u010diams. V\u0117liau biologinius bandymus, siekdami patikrinti galimas gydom\u0105sias savybes, atliko Keipo Bretano universiteto (Naujoji \u0160kotija, Kanada) tyr\u0117jai.<\/p>\n
\u201eB\u016btent tai ir \u012frod\u0117me. Med\u017eiaga, kuri\u0105 neandertalie\u010diai gamino prie\u0161 200 t\u016bkst. met\u0173, kaip dabar \u017einome, turi antibakterini\u0173 savybi\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 Keipo Bretano universiteto chemijos profesorius ir bendraautoris Matthias Bierenstielis.<\/p>\n
Siekiant atkurti istorin\u0119 \u201eklij\u0173 ir vaisto\u201c kombinacij\u0105, buvo surinkta dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 (negyv\u0173) ber\u017e\u0173 \u017eiev\u0117. Tokie med\u017eiai v\u0117lyvajame pleistocene \u2013 ma\u017edaug prie\u0161 129 t\u016bkst. iki 11 700 met\u0173 \u2013 buvo pla\u010diai paplit\u0119.<\/p>\n
Tuomet pasitelkti trys deguto i\u0161gavimo b\u016bdai, leid\u017eiantys \u017eiev\u0119 paversti lipnia, tepama mase:<\/p>\n
Pirmasis metodas \u2013 ber\u017eo \u017eiev\u0117s kaitinimas skardin\u0117je. \u0160i\u0105 technik\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 Naujosios \u0160kotijos \u010diabuvi\u0173 mikmak\u0173 praktika: j\u0173 bendruomen\u0117 ber\u017eo degut\u0105 i\u0161tisas kartas naudojo kaip tradicin\u0117s \u201evaistin\u0117s\u201c dal\u012f.<\/p>\n
Du kiti metodai atkartojo tai, k\u0105 gal\u0117jo daryti neandertalie\u010diai. Vienu atveju \u017eiev\u0117 buvo deginama sandarioje po\u017eemin\u0117je duob\u0117je, taip pasiekiant saus\u0105j\u0105 distiliacij\u0105 \u2013 proces\u0105, vykstant\u012f be deguonies.<\/p>\n
Kitu, laikotarp\u012f atitinkan\u010diu b\u016bdu, ber\u017eo \u017eiev\u0117 buvo deginama greta kieto pavir\u0161iaus, pavyzd\u017eiui, akmens, o v\u0117liau nuo akmens pavir\u0161iaus nugramdytas ant jo susikondensav\u0119s degutas.<\/p>\n
\u012evairiais metodais gauti deguto m\u0117giniai parod\u0117 skirting\u0105, ta\u010diau teigiam\u0105 antibakterin\u012f poveik\u012f bakterijai Staphylococcus aureus<\/em>, kuri siejama su \u017eaizd\u0173 infekcijomis.<\/p>\n Vis d\u0117lto degutas nebuvo toks veiksmingas kaip \u012fprastas antibiotikas gentamicinas. Be to, jokio poveikio nepasteb\u0117ta prie\u0161 Escherichia coli<\/em> bakterij\u0105, da\u017enai aptinkam\u0105 apatin\u0117je \u017earnyno dalyje.<\/p>\n Tyr\u0117jai daro prielaid\u0105, kad senov\u0117s \u017emon\u0117s ber\u017eo degut\u0105 gal\u0117jo naudoti b\u016btent \u017eaizdoms ar odos b\u016bkl\u0117ms, kai yra infekcijos rizika, gydyti.<\/p>\n Mokslininkai pa\u017eymi, kad \u0161ios med\u017eiagos savybes pasteb\u0117ti gal\u0117jo b\u016bti nesunku: dirbant su degutu jis lengvai i\u0161sitepa ir \u201eatsiduria visur\u201c. Be to, jo reikia labai nedaug \u2013 ma\u017edaug 0,2 g gali padengti 100 cm2<\/sup> odos.<\/p>\n Ypa\u010d svarbu tai, kad tokios senos \u017einios gali b\u016bti naudingos ie\u0161kant priemoni\u0173 kovai su antibiotikams atspariomis ir ligonin\u0117se \u012fgytomis infekcijomis, nes degutas veik\u0117 S. aureus<\/em>. \u0160is patogenas gali \u012fgyti atsparum\u0105 visoms \u0161iuo metu naudojam\u0173 antibiotik\u0173 klas\u0117ms ir, kaip teigiama, Jungtin\u0117se Valstijose kasmet siejamas su ma\u017edaug 500 t\u016bkst. hospitalizacij\u0173.<\/p>\n \u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad verta i\u0161samiau tirti tikslin\u0117s paskirties antibiotikus, \u017einomus i\u0161 etnografini\u0173 \u2013 arba, kaip \u0161iuo atveju, i\u0161 prie\u0161istorini\u0173 \u2013 kontekst\u0173\u201c, \u2013 apibendrino T. Siemssenas.<\/p>\n Tyrimo autoriai primena, kad sveikatos prie\u017ei\u016bros sprendimai gali kartotis: kai naujos priemon\u0117s tampa ma\u017eiau veiksmingos, verta pasisemti \u012fkv\u0117pimo i\u0161 gerokai senesni\u0173 metod\u0173.<\/p>\n Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201ePLOS One\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Naujame tyrime teigiama, kad \u0161iuolaikini\u0173 \u017emoni\u0173 giminai\u010diai gal\u0117jo gaminti ir naudoti lipni\u0105 med\u017eiag\u0105 ne tik kaip klijus, bet ir \u017eaizdoms gydyti \u2013 taip jie gal\u0117jo aplenkti moderni\u0105 medicin\u0105 net iki 200 t\u016bkst. met\u0173. Mokslininkams jau seniau buvo \u017einoma, kad neandertalie\u010diai naudojo ber\u017eo degut\u0105 \u2013 klampi\u0105 med\u017eiag\u0105, i\u0161gaunam\u0105 i\u0161 ber\u017eo \u017eiev\u0117s \u2013 ietigaliams pritvirtinti prie kot\u0173. […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3557,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3556","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3556","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3556"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3556\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3557"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3556"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3556"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3556"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3556"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}