Netoli Indijos krant\u0173 ma\u017edaug 36 metr\u0173 gylyje aptiktos po vandeniu esan\u010dios strukt\u016bros, kurios, tyr\u0117j\u0173 teigimu, pasi\u017eymi ai\u0161kiais geometriniais kont\u016brais. Apie radin\u012f prad\u0117ta kalb\u0117ti dar 2000 met\u0173 pabaigoje, kai Indijos Nacionalinio vandenyn\u0173 technologij\u0173 instituto specialistai vykd\u0117 rutinin\u012f j\u016bros aplinkos tyrim\u0105.<\/p>\n
Tuomet, pasitelkus sonar\u0105, u\u017efiksuotos didelio masto formacijos, primenan\u010dios \u017emogaus sukurt\u0105 kompleks\u0105. Skelbta, kad teritorija gali siekti daugiau nei 8 kilometrus ilgio ir apie 3 kilometrus plo\u010dio, ta\u010diau \u0161ie vertinimai v\u0117liau buvo nevienareik\u0161mi\u0161kai interpretuojami.<\/p>\n
Tyrim\u0173 metu i\u0161 dugno es\u0105 buvo i\u0161kelta \u012fvairi\u0173 radini\u0173: keramikos fragment\u0173, karoliuk\u0173, skulpt\u016br\u0173 detali\u0173, m\u016br\u0173 fragment\u0173, taip pat \u017emoni\u0173 kaul\u0173 ir dant\u0173. Daugiausia diskusij\u0173 suk\u0117l\u0117 radiokarboninio datavimo rezultatai, kai kuriems objektams leid\u0119 sp\u0117ti apie ma\u017edaug 9 500 met\u0173 senum\u0105.<\/p>\n
Jei toks am\u017eius b\u016bt\u0173 patvirtintas pa\u010dioms strukt\u016broms, tai reik\u0161t\u0173 sensacing\u0105 scenarij\u0173: urbanizuotos bendruomen\u0117s gal\u0117jo egzistuoti gerokai anks\u010diau nei Induso sl\u0117nio civilizacija. Vis d\u0117lto mokslin\u0117je bendruomen\u0117je pabr\u0117\u017eiama, kad vieno objekto, pavyzd\u017eiui, medienos gabalo, am\u017eius neb\u016btinai sutampa su viso komplekso atsiradimo laiku.<\/p>\n
Specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f pakran\u010di\u0173 archeologijai b\u016bding\u0105 problem\u0105: srov\u0117s bei nuos\u0117d\u0173 perna\u0161a gali perkelti objektus i\u0161 kit\u0173 viet\u0173. D\u0117l to b\u016btina ai\u0161kiai atskirti, kas rasta pirmin\u0117je pad\u0117tyje, o kas gal\u0117jo b\u016bti atne\u0161ta v\u0117liau.<\/p>\n
Induso sl\u0117nio, dar vadinama harap\u0173, civilizacija laikoma viena ankstyviausi\u0173 pasaulyje, klest\u0117jusi ma\u017edaug 2600\u20131900 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Jos miestai i\u0161siskyr\u0117 pa\u017eangiu planavimu, kanalizacijos sistemomis ir tolimos prekybos ry\u0161iais, siekusiais net Mesopotamij\u0105.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 buvo gin\u010dijamasi, kod\u0117l \u0161i civilizacija nyko: svarstytos invazij\u0173, lig\u0173, konflikt\u0173 ar dideli\u0173 potvyni\u0173 hipotez\u0117s. Vis da\u017eniau akcentuojama, kad lemiamas veiksnys gal\u0117jo b\u016bti klimato kaita, ypa\u010d ilgalaikiai sausros periodai ir susilpn\u0117j\u0119 musonai, ma\u017ein\u0119 upi\u0173 vandeningum\u0105.<\/p>\n
Kai krituli\u0173 suma\u017e\u0117ja, nuken\u010dia \u017eemdirbyst\u0117, o dideliems miestams i\u0161laikyti prireikia vis daugiau i\u0161tekli\u0173. Dalis tyr\u0117j\u0173 mano, kad Induso sl\u0117nio civilizacija ne \u017elugo staiga, o palaipsniui transformavosi: gyventojai k\u0117l\u0117si \u012f regionus, kur vandens re\u017eimas buvo stabilesnis, o did\u017eiuosius centrus pakeit\u0117 ma\u017eesn\u0117s gyvenviet\u0117s.<\/p>\n
Po vandeniu aptiktas kompleksas prie Indijos krant\u0173 \u0161ioje istorijoje tampa tarsi lakmuso popier\u0117liu, parodan\u010diu, kaip sunku atskirti sensacij\u0105 nuo patikrinto mokslo. Norint atsakyti, ar tai i\u0161 ties\u0173 nuskend\u0119s miestas, lemiami bus papildomi geologiniai, archeologiniai ir datavimo tyrimai, atliekami taikant grie\u017et\u0105 radini\u0173 kilm\u0117s kontrol\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Indijos krant\u0173 sonaru aptiktos geometrin\u0117s strukt\u016bros gali b\u016bti nuskendusio miesto p\u0117dsakai, ta\u010diau 9 500 met\u0173 datavimas kelia rimt\u0173 gin\u010d\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36011,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[27600,2463,27599,673,288,882],"miestas":[],"class_list":["post-36010","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-harapu-kultura","tag-indija","tag-induso-slenio-civilizacija","tag-klimato-kaita","tag-povandenine-archeologija","tag-radiokarboninis-datavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36010","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36010"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36010\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36011"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36010"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36010"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36010"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36010"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}