Mokslininkai, i\u0161tyr\u0119 \u017emoni\u0173 palaikus prie Baikalo e\u017eero pietry\u010di\u0173 Sibire, aptiko iki \u0161iol seniausius \u017einomus maro suk\u0117l\u0117jo p\u0117dsakus. Tyr\u0117jai dant\u0173 m\u0117giniuose nustat\u0117 bakterijos Yersinia pestis genetin\u0119 med\u017eiag\u0105 net 18 asmen\u0173, gyvenusi\u0173 prie\u0161 ma\u017edaug 5 500 met\u0173.<\/p>\n
\u0160is radinys kei\u010dia \u012fsivaizdavim\u0105 apie tai, kada maras gal\u0117jo tapti rimta gr\u0117sme \u017emon\u0117ms. Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad didel\u0117s epidemijos labiausiai tik\u0117tinos tik atsiradus tankiai apgyvendintoms \u017eemdirbi\u0173 gyvenviet\u0117ms, ta\u010diau duomenys rodo, jog smarkiai nukent\u0117ti gal\u0117jo ir nedidel\u0117s, mobilios med\u017eiotoj\u0173-rink\u0117j\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n
Tarp mirusi\u0173j\u0173 ypa\u010d daug buvo vaik\u0173 ir paaugli\u0173. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, ankstyvieji Yersinia pestis variantai gal\u0117jo tur\u0117ti genetini\u0173 savybi\u0173, kurios skatino itin stipri\u0105 imunin\u0119 reakcij\u0105, tod\u0117l liga gal\u0117jo b\u016bti ypa\u010d sunki jaunesniems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Kai kuriuose kapuose palaidotos kelios tos pa\u010dios \u0161eimos kartos arba kartu atgul\u0119 artimieji. Tai laikoma netiesioginiu \u017eenklu, kad u\u017ekratas gal\u0117jo plisti greitai, o ligos eiga buvo staigi, palikdama ma\u017eai laiko bendruomenei reaguoti.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kaip galim\u0105 ankstyv\u0173 u\u017esikr\u0117tim\u0173 \u0161altin\u012f mini Sibiro \u0161vilpikus, kurie regione buvo svarb\u016bs kasdieniam i\u0161gyvenimui. \u017dmon\u0117s \u0161iuos grau\u017eikus med\u017eiojo maistui, naudojo kailius, o gyv\u016bn\u0173 dalys gal\u0117jo tapti \u017ealiava papuo\u0161alams.<\/p>\n
Manoma, kad bakterija \u017emon\u0117ms gal\u0117jo persiduoti med\u017eiojant ir dorojant gyv\u016bnus arba kontaktuojant su \u017ealiais audiniais. V\u0117liau ji gal\u0117jo plisti ir tarp \u017emoni\u0173, tik\u0117tina, la\u0161eliniu b\u016bdu per kosul\u012f ar \u010diaudul\u012f, nors tokio perdavimo mastas senov\u0117je lieka diskusij\u0173 objektu.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad rasti maro \u0161tamai skyr\u0117si nuo t\u0173, kurie po t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 prisid\u0117jo prie viduram\u017ei\u0173 pandemij\u0173, \u012fskaitant Juod\u0105j\u0105 mirt\u012f. Senesn\u0117s bakterijos, kaip nurodo tyr\u0117jai, dar netur\u0117jo dalies mutacij\u0173, kurios v\u0117liau leido itin efektyviai plisti per blusas, gyvenan\u010dias ant grau\u017eik\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mutacij\u0173 stoka nerei\u0161k\u0117 \u0161velnesn\u0117s ligos. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ankstyvos maro formos gal\u0117jo b\u016bti labai mirtinos, tik plito kitais keliais nei tie, kurie v\u0117liau tapo lemiami did\u017eiosioms istorijos pandemijoms.<\/p>\n
Duomenys taip pat rodo, jog regione gal\u0117jo b\u016bti bent dvi atskiros susirgim\u0173 bangos: pirmoji prie\u0161 ma\u017edaug 5 500 met\u0173, o antroji ma\u017edaug po 400\u2013600 met\u0173. Tai leid\u017eia manyti, kad suk\u0117l\u0117jas gal\u0117jo ilgai cirkuliuoti tarp gyv\u016bn\u0173 ir \u017emoni\u0173, palaipsniui evoliucionuodamas \u012f patogen\u0105, galint\u012f sukelti vis didesnius protr\u016bkius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie Baikalo aptikta seniausia maro DNR: tyr\u0117jai rado 18 u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017emoni\u0173 p\u0117dsakus ir ai\u0161kinasi, kaip liga plito dar prie\u0161 5 500 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36013,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[27605,27603,27607,27602,27606,27604,27601],"miestas":[],"class_list":["post-36012","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeogenetika","tag-baikalo-ezeras","tag-epidemijos-istorija","tag-maras","tag-medziotojai-rinkejai","tag-sibiras","tag-yersinia-pestis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36012","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36012"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36012\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36013"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36012"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36012"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36012"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36012"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}