Sm\u0117lis dar\u017ee da\u017eniausiai naudojamas trimis tikslais: kaip fizinis barjeras nuo \u0161liu\u017e\u0173, kaip mul\u010das, padedantis palaikyti \u0161varesn\u012f derli\u0173, ir kaip priemon\u0117 palengvinti sunki\u0105 dirv\u0105. Ta\u010diau jis n\u0117ra universalus sprendimas, o netinkamai parinktas ir paskleistas gali pabloginti dr\u0117gm\u0117s re\u017eim\u0105 bei augal\u0173 augim\u0105.<\/p>\n
Veiksmingiausias b\u016bna sausas, rupesn\u0117s frakcijos sm\u0117lis, nes jis ne tik sukuria \u0161iurk\u0161t\u0173 pavir\u0161i\u0173, bet ir sugeria dal\u012f gleivi\u0173, kurios \u0161liu\u017eams b\u016btinos jud\u0117jimui. Smulkus statybinis sm\u0117lis da\u017enai susigula, po lietaus praranda efekt\u0105 ir gali susimai\u0161yti su vir\u0161utiniu dirvos sluoksniu.<\/p>\n
Norint suformuoti sm\u0117lio barjer\u0105, aplink lysv\u0119 ar atskirus augalus berti 10\u201315 centimetr\u0173 plo\u010dio juost\u0105, o sluoksnio stor\u012f laikyti apie 2\u20133 centimetrus. Svarbu, kad sm\u0117lis b\u016bt\u0173 sausas ir \u0161varus, be molio priemai\u0161\u0173, kurios ma\u017eina birum\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausias \u0161io metodo tr\u016bkumas tas, kad po lietaus ar gausaus laistymo barjeras tampa beveik neveiksmingas: vanduo u\u017epildo tarpelius tarp gr\u016bdeli\u0173, o \u0161liu\u017eai juda lengviau. Po stipresni\u0173 krituli\u0173 sm\u0117l\u012f paprastai tenka papildyti arba suformuoti juost\u0105 i\u0161 naujo.<\/p>\n
Sm\u0117lis kaip mul\u010das veikia kitaip nei \u017eiev\u0117 ar \u0161iaudai: jis ma\u017eiau izoliuoja, tod\u0117l pavasar\u012f dirva po juo grei\u010diau \u012f\u0161yla. Tai gali b\u016bti privalumas ankstyvoms dar\u017eov\u0117ms, kai svarbu pagreitinti vegetacijos start\u0105 ir suma\u017einti dirvos pavir\u0161iaus plutos susidarym\u0105 po li\u016b\u010di\u0173.<\/p>\n
Mul\u010diuojant svarbu ne\u012fmai\u0161yti sm\u0117lio giliai \u012f dirv\u0105, o paskleisti ant jau i\u0161rav\u0117tos ir sudr\u0117kintos lysv\u0117s ma\u017edaug 3\u20135 centimetr\u0173 sluoksniu. Sodinant daigus sm\u0117l\u012f vert\u0117t\u0173 atstumti \u012f \u0161on\u0105, augal\u0105 \u012ftvirtinti dirvoje ir tik tada sm\u0117l\u012f gr\u0105\u017einti aplink, paliekant nedidel\u012f tarp\u0105 prie stiebo.<\/p>\n
\u0160is b\u016bdas ypa\u010d naudingas \u0161akniavaisiams, pavyzd\u017eiui, morkoms, petra\u017eol\u0117ms, ridik\u0117liams ar burok\u0117liams, nes biriau augan\u010dios \u0161aknys re\u010diau deformuojasi. Taip pat sm\u0117lis praver\u010dia bra\u0161k\u0117ms: uogos, gulin\u010dios ant sausesnio pavir\u0161iaus, ma\u017eiau purvinasi ir re\u010diau pradeda p\u016bti.<\/p>\n
Keli\u0173 centimetr\u0173 sm\u0117lio sluoksnis gali apsunkinti dalies vienme\u010di\u0173 pikt\u017eoli\u0173 dygim\u0105, nes suma\u017eina \u0161viesos patekim\u0105 prie s\u0117kl\u0173 pavir\u0161iuje. Net jei jos sudygsta, j\u0173 \u0161aknys neretai b\u016bna silpnesn\u0117s, tod\u0117l rav\u0117jimas b\u016bna paprastesnis, ypa\u010d kai dirva po sm\u0117liu i\u0161lieka puri.<\/p>\n
Vis d\u0117lto daugiamet\u0117ms pikt\u017eol\u0117ms, turin\u010dioms stiprius \u0161akniastiebius, sm\u0117lis n\u0117ra rimta kli\u016btis. Tokiais atvejais geresn\u012f rezultat\u0105 duoda nuoseklus mechaninis \u0161alinimas, dirvos gerinimas organika ir tinkamas mul\u010das pagal konkre\u010di\u0105 lysv\u0117s situacij\u0105.<\/p>\n
Sm\u0117lis netinka ten, kur augalams reikia nuolat dr\u0117gnesn\u0117s, humusingos aplinkos, nes jis didina laidum\u0105 vandeniui ir gali paspartinti dirvos i\u0161d\u017ei\u016bvim\u0105. Jei dirva ir taip lengva, sm\u0117linga bei greitai netenkanti dr\u0117gm\u0117s, papildomas sm\u0117lio sluoksnis situacij\u0105 da\u017eniausiai tik pablogina.<\/p>\n
Atsargiai sm\u0117l\u012f reik\u0117t\u0173 rinktis ir r\u016bg\u0161\u010di\u0105 dirv\u0105 m\u0117gstantiems augalams, nes vien sm\u0117lis neapr\u016bpina humusu ir nepakei\u010dia r\u016bg\u0161tingumo valdymo. Tokiose vietose da\u017eniau pasiteisina organinis mul\u010das ir dirvos praturtinimas kompostu, kuris gerina ir maisto med\u017eiag\u0173, ir vandens sulaikym\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Sm\u0117lis gali tapti barjeru nuo \u0161liu\u017e\u0173 ir pad\u0117ti \u0161akniavaisiams, bet po lietaus praranda poveik\u012f ir netinka sausoms sm\u0117lingoms dirvoms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36061,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[323,710,1995,1997,6034,2184],"miestas":[],"class_list":["post-36060","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-darzininkyste","tag-dirvozemis","tag-mulciavimas","tag-piktzoles","tag-sakniavaisiai","tag-sliuzai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36060","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36060"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36060\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36061"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36060"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36060"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36060"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36060"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}