Prie Anglijos pietvakari\u0173 krant\u0173, netoli Salcombe Devono grafyst\u0117je, aptikto XVII am\u017eiaus laivo vrako tapatyb\u0117 pagaliau nustatyta po beveik trij\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 tyrim\u0173. Tyr\u0117jai teigia, kad tai gal\u0117jo b\u016bti oland\u0173 prekybinis laivas Dom van Keulen, 1633 metais plauk\u0119s i\u0161 Maroko \u012f Nyderlandus su itin vertingu kroviniu.<\/p>\n
\u0160is vrakas pirm\u0105kart pasteb\u0117tas 1995 metais, kai j\u012f fiksavo narai ir j\u016brin\u0117s archeologijos entuziastai. Jau tuomet i\u0161 j\u016bros dugno i\u0161kelta \u0161imtai auksini\u0173 monet\u0173, papuo\u0161al\u0173 ir \u012fvairi\u0173 artefakt\u0173, leidusi\u0173 \u012ftarti pla\u010dius to meto prekybos ry\u0161ius, ta\u010diau tikslaus laivo vardo nustatyti nepavyko.<\/p>\n
L\u016b\u017eis \u012fvyko i\u0161analizavus archyvinius dokumentus, saugomus Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s nacionaliniuose archyvuose. Istorikas Ianas Frielis juose aptiko \u012fra\u0161\u0173 apie Dom van Keulen kelion\u0119 1633 met\u0173 ruden\u012f, kai laivas pateko \u012f ypa\u010d smarkias audras, prad\u0117jo leisti vanden\u012f ir galiausiai nuskendo prie Anglijos krant\u0173.<\/p>\n
Dokumentuose nurodoma ir i\u0161skirtin\u0117 detal\u0117: nors laivas \u017euvo, visi \u012fgulos nariai es\u0105 i\u0161sigelb\u0117jo. Tai paai\u0161kint\u0173, kod\u0117l po katastrofos dalis krovinio gal\u0117jo b\u016bti greitai i\u0161gelb\u0117ta vietos gyventoj\u0173 ar gelb\u0117toj\u0173, o tik dalis vertybi\u0173 liko j\u016bros dugne \u0161imtme\u010diams.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, laivas gabeno apie 150 mai\u0161\u0173 gumiarabikio, 64 mai\u0161us salietros ir 320 o\u017ek\u0173 od\u0173. Did\u017eiausi\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f daro monetos: minima apie 9 000 auksini\u0173 vadinam\u0173j\u0173 berberi\u0161k\u0173 dukat\u0173, kaldint\u0173 Maroke i\u0161 auk\u0161tos prabos aukso, siejamo su Vakar\u0173 Afrikos regionais.<\/p>\n
Nors \u0161iuolaikiniai narai rado tik dal\u012f \u0161i\u0173 monet\u0173, jos laikomos ap\u010diuopiamu \u012frodymu, kaip glaud\u017eiai buvo susij\u0119 \u0160iaur\u0117s Afrika, Vakar\u0173 Europa ir Brit\u0173 salos. XVII am\u017eiuje Nyderland\u0173 pirkliai buvo vieni svarbiausi\u0173 tarptautin\u0117s prekybos dalyvi\u0173, o taurieji metalai da\u017enai keliaudavo per kelis uostus, kol virsdavo monetomis ar \u017ealiava kitoms reikm\u0117ms.<\/p>\n
Archeologai nurodo, kad i\u0161likusios laivo liekanos siekia apie 30 metr\u0173, o pats objektas yra ma\u017edaug 18 metr\u0173 gylyje. Vietoje aptikta patrank\u0173, inkar\u0173 ir smulkesni\u0173 laivo \u012frangos detali\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atkurti laivo konstrukcij\u0105 ir jo kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n
Tarp i\u0161kelt\u0173 radini\u0173 minimi alaviniai indai, \u0161auk\u0161tas, aukso papuo\u0161al\u0173 fragmentai, antspaudai, keramika ir net aukso gabal\u0117lis, kuris gal\u0117jo b\u016bti skirtas tolesniam apdirbimui. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai svarb\u016bs ne tik d\u0117l vert\u0117s, bet ir d\u0117l galimyb\u0117s tiksliau suprasti to meto prekybos mar\u0161rutus, preki\u0173 paklaus\u0105 ir j\u016br\u0173 rizikas.<\/p>\n
Nors tapatyb\u0117 \u012fvardijama pagr\u012fstai, mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad j\u016brin\u0117je archeologijoje galutin\u0117s i\u0161vados remiasi \u012frodym\u0173 visuma: archyv\u0173 duomenimis, radini\u0173 kontekstu ir vietov\u0117s istorija. Tyrimai prie Salcombe gali b\u016bti t\u0119siami, nes kiekviena nauja detal\u0117 padeda tikslinti pasakojim\u0105 apie vien\u0105 turtingiausi\u0173 XVII am\u017eiaus j\u016brini\u0173 radini\u0173 prie Anglijos krant\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po 30 met\u0173 tyrim\u0173 nustatyta XVII am\u017eiaus vrako prie Anglijos tapatyb\u0117: laivas gal\u0117jo gabenti t\u016bkstan\u010dius auksini\u0173 monet\u0173 i\u0161 Maroko.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36294,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4479,27838,27835,27837,290,441,27836],"miestas":[],"class_list":["post-36293","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglija","tag-auksines-monetos","tag-devonas","tag-jurine-archeologija","tag-laivu-vrakai","tag-nyderlandai","tag-salcombe"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36293","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36293"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36293\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36293"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36293"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36293"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36293"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}