Vokietijos Paderborne, vykdant kasin\u0117jimus b\u016bsimo administracinio pastato statybviet\u0117je, archeologai aptiko itin ret\u0105 viduram\u017ei\u0173 u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0119. Radinys i\u0161keltas i\u0161 vienos i\u0161 penki\u0173 atidengt\u0173 latrin\u0173, datuojam\u0173 XIII\u2013XIV am\u017eiais.<\/p>\n
Darbus pri\u017ei\u016br\u0117jo Vestfalijos-Lip\u0117s regionin\u0117 asociacija LWL, atsakinga u\u017e kult\u016bros paveldo tyrimus ir apsaug\u0105. Specialist\u0173 teigimu, tokie objektai kasin\u0117jimuose pasitaiko itin retai, ypa\u010d kai i\u0161lieka ir organin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n
\u201eKad ir kaip ne\u012fprastai skamb\u0117t\u0173, latrinos archeologams da\u017enai b\u016bna ypa\u010d turtingi radini\u0173 \u0161altiniai\u201c, \u2013 sak\u0117 LWL kult\u016bros reikal\u0173 vadov\u0117 Barbara R\u00fcschoff-Parzinger.<\/p>\n
Ma\u017edaug 700\u2013800 met\u0173 senumo knygel\u0117 yra nedidel\u0117, apie 10 x 7,5 centimetro dyd\u017eio. Ji sudaryta i\u0161 medini\u0173 lenteli\u0173, padengt\u0173 va\u0161ko sluoksniu, o visk\u0105 saugo odinis d\u0117klas su \u012fspaustu lelijos motyvu.<\/p>\n
Viduram\u017eiais tokios va\u0161ko lentel\u0117s veik\u0117 kaip daugkartinio naudojimo u\u017era\u0161in\u0117: specialiu ra\u0161ikliu va\u0161ke \u012fr\u0117\u017eiami u\u017era\u0161ai, o v\u0117liau pavir\u0161ius gal\u0117davo b\u016bti i\u0161lyginamas ir naudojamas dar kart\u0105. Archeologai skai\u010diuoja, kad knygel\u0117je yra de\u0161imt puslapi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 a\u0161tuoni prira\u0161yti abiejose pus\u0117se.<\/p>\n
Tekstas \u012fr\u0117\u017etas lotyn\u0173 kalba, o ra\u0161ysena, kaip manoma, priklauso vienam \u017emogui. Paderborno miesto centrin\u0117 dalis tuo laikotarpiu buvo turtingesni\u0173 miestie\u010di\u0173 ir pirkli\u0173 erdv\u0117, o ra\u0161tingumas tarp prekybinink\u0173 buvo gerokai da\u017enesnis nei kitose visuomen\u0117s grup\u0117se.<\/p>\n
Ne\u012fprasta, bet b\u016btent latrinos aplinka tapo \u201ekonservatoriumi\u201c: dr\u0117gm\u0117, sandarumas ir ma\u017eas deguonies kiekis pristabd\u0117 organini\u0173 med\u017eiag\u0173 irim\u0105. D\u0117l to i\u0161liko ne tik va\u0161ko sluoksniai, bet ir oda bei medis, kurie \u012fprastomis s\u0105lygomis da\u017eniausiai suirsta.<\/p>\n
\u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 radinys atrod\u0117 visai ne\u012fsp\u016bdingai: jis buvo \u012fstrig\u0119s \u0161lapiame \u017eemi\u0173 gumule ir beveik nebuvo atpa\u017e\u012fstamas, kol restauravimo dirbtuv\u0117se Miunsteryje neprad\u0117jome valymo\u201c, \u2013 sak\u0117 LWL konservator\u0117 Susanne Bretzel.<\/p>\n
Pasak specialist\u0173, va\u0161ko pavir\u0161ius nuo purvo ir deformacij\u0173 papildomai apsaugojo tai, kad lentel\u0117s buvo stipriai suspaustos. Svarbu ir tai, kad medin\u0117s dalys nesusikraip\u0117, tod\u0117l \u012fr\u0117\u017etas tekstas i\u0161liko \u012fskaitomas.<\/p>\n
Toje pa\u010dioje vietoje aptikta ir \u0161ilko audinio fragment\u0173, kurie, archeolog\u0173 sp\u0117jimu, gal\u0117jo b\u016bti naudojami higienai. Tokios detal\u0117s padeda spr\u0119sti apie latrinos naudotoj\u0173 socialin\u012f status\u0105, j\u0173 kasdienius \u012fpro\u010dius ir materialines galimybes.<\/p>\n
Radinio konservavimas ir tyrimai, kaip nurodo LWL, gali trukti iki vien\u0173 met\u0173. Mokslininkai analizuoja va\u0161ko sud\u0117t\u012f, galimas derv\u0173 priemai\u0161as, pigmentus ir medienos r\u016b\u0161is, o kol vyksta procesai, organin\u0117s dalys laikomos distiliuotame vandenyje.<\/p>\n
Baigus laboratorinius darbus, tyr\u0117jai planuoja i\u0161\u0161ifruoti vis\u0105 lotyni\u0161k\u0105 tekst\u0105. Jei pavyks nustatyti, ar tai buvo prekybiniai u\u017era\u0161ai, asmeniniai priminimai ar apskaita, radinys gali tapti reta kasdienyb\u0117s liudytoja i\u0161 laikotarpio, i\u0161 kurio paprastai i\u0161lieka tik fragmenti\u0161ki dokumentai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Paderborne latrinoje rasta XIII\u2013XIV am\u017ei\u0173 va\u0161ko u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117 su lotyni\u0161ku tekstu: mokslininkai ai\u0161kinsis, k\u0105 ji atskleid\u017eia apie kasdienyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36378,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[1522,20560,27908,20559,8141,3034,466],"miestas":[],"class_list":["post-36377","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-archeologiniai-radiniai","tag-lotynu-kalba","tag-lwl","tag-paderbornas","tag-restauravimas","tag-viduramziai","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36377","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36377"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36377\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36378"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36377"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36377"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36377"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36377"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}