Didelio saul\u0117s elektrini\u0173 projekto pl\u0117tra JAV Mojavos dykumoje prie\u0161 kelerius metus privert\u0117 biologus perkelti daugiau kaip 150 dykum\u0173 v\u0117\u017eli\u0173, laikom\u0173 viena jautriausi\u0173 \u0161io regiono r\u016b\u0161i\u0173. Tuomet buvo baiminamasi, kad statybos ir priverstinis i\u0161k\u0117limas smarkiai suma\u017eins j\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105, nes v\u0117\u017eliai prisitaik\u0119 gyventi labai ribotoje teritorijoje.<\/p>\n
Dykum\u0173 v\u0117\u017elys yra ilgaam\u017eis gyv\u016bnas, galintis gyventi kelis de\u0161imtme\u010dius, o vandens tr\u016bkum\u0105 atlaikyti itin ilgai. Kar\u0161\u010diausiu metu jis slepiasi urvuose, kurie net ir per kaitr\u0105 i\u0161lieka v\u0117sesni, o aktyvesnis tampa pavasar\u012f, kai pasirodo \u017eoliniai augalai ir laukin\u0117s g\u0117l\u0117s.<\/p>\n
Did\u017eiausias pa\u017eeid\u017eiamumas prasideda ankstyvame am\u017eiuje, kai jaunikliai dar neturi tvirto \u0161arvo. Jiems b\u016btina priedanga nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173, tod\u0117l svarb\u016bs \u017eemi dykum\u0173 kr\u016bmai ir augalija, suteikianti \u0161e\u0161\u0117l\u012f bei galimyb\u0119 pasisl\u0117pti nuo varnini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, kojot\u0173 ar barsuk\u0173.<\/p>\n
Pastaraisiais metais nat\u016brali priedanga daugelyje dykumos viet\u0173 prast\u0117jo d\u0117l sausr\u0173, \u017emogaus veiklos, ganymo, bekel\u0117s transporto bei keli\u0173 pl\u0117tros. D\u0117l to net atviros, i\u0161 pa\u017ei\u016bros nepaliestos teritorijos jaunikliams tapo pavojingesn\u0117s dar iki pradedant stambius infrastrukt\u016bros projektus.<\/p>\n
Steb\u0117dami v\u0117\u017elius ir augalij\u0105 veikian\u010dio saul\u0117s parko apylink\u0117se Nevadoje, tyr\u0117jai u\u017efiksavo netik\u0117t\u0105 rezultat\u0105: dalyje teritorij\u0173 augalai, ypa\u010d kr\u016bmai, v\u0117\u017eliams suteikiantys priedang\u0105, saul\u0117s moduli\u0173 zonoje augo ve\u0161liau nei atviroje dykumoje u\u017e tvoros. Tok\u012f efekt\u0105 k\u016br\u0117 \u0161e\u0161\u0117lis ir tai, kaip nuo moduli\u0173 nub\u0117gantis lietaus vanduo pasiskirstydavo dirvo\u017eemyje, formuodamas palankesn\u012f mikroklimat\u0105.<\/p>\n
Kai kuriuose objektuose tvoroje buvo paliktos specialios angos, pritaikytos v\u0117\u017eliams, kad jie gal\u0117t\u0173 jud\u0117ti \u012fprastais mar\u0161rutais. Tokie sprendimai leido teritorijai veikti ne kaip barjerui, o kaip dalinai prieinamai buveinei, kurioje jaunikliams atsirado daugiau priedangos ir pav\u0117sio.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai nerei\u0161kia, jog saul\u0117s parkai savaime yra naudingi laukinei gamtai. Perk\u0117limas i\u0161lieka rizikingas, ypa\u010d sausros laikotarpiais, o netinkamai parinktos vietos ar prasta projekto logistika gali baigtis didesniu mirtingumu ir pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 spaudimu.<\/p>\n
\u0160i istorija da\u017enai \u012fvardijama kaip pavyzdys, kad rezultat\u0105 nulemia ne vien pats projektas, o jo \u012fgyvendinimo detal\u0117s. Aptv\u0117rimo sprendimai, jud\u0117jimo koridoriai, ma\u017eesnis \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus ardymas ir buveini\u0173 atk\u016brimas gali pad\u0117ti suma\u017einti poveik\u012f, o kai kuriais atvejais net sukurti palankesnes s\u0105lygas augalijai.<\/p>\n
Lygiagre\u010diai taikomos ir kitos apsaugos priemon\u0117s, orientuotos \u012f jaunikli\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. Kai kuriose JAV programose jauni v\u0117\u017eliai laikinai auginami apsaugotuose aptvaruose, kol j\u0173 \u0161arvas sutvirt\u0117ja, o tuomet jie paleid\u017eiami \u012f nat\u016brali\u0105 aplink\u0105, taip suma\u017einant pa\u017eeid\u017eiamiausi\u0105 gyvenimo etap\u0105.<\/p>\n
Augant atsinaujinan\u010dios energetikos projekt\u0173 mastui, tokie tyrimai tampa svarb\u016bs planuojant, kaip suderinti klimato tikslus ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsaug\u0105. Mojavos v\u0117\u017eli\u0173 atvejis rodo, kad kruop\u0161\u010diai suprojektuotos priemon\u0117s gali pakeisti scenarij\u0173 nuo prognozuotos \u017ealos iki netik\u0117tai geresni\u0173 s\u0105lyg\u0173 daliai buvein\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po daugiau kaip 150 Mojavos v\u0117\u017eli\u0173 perk\u0117limo d\u0117l saul\u0117s parko mokslininkai pasteb\u0117jo, kad dalyje teritorij\u0173 augalija suve\u0161\u0117jo, o s\u0105lygas lemia dizainas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36487,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[685,27991,27104,27990,27992,706],"miestas":[],"class_list":["post-36486","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika","tag-biologine-ivairove","tag-dykumu-vezliai","tag-laukines-gamtos-apsauga","tag-mojavos-dykuma","tag-nevada","tag-saules-parkai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36486","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36486"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36486\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36487"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36486"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36486"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36486"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36486"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}