Senov\u0117s Epidauro teatre Graikijos nacionalin\u0117 opera pristat\u0117 Luigi Cherubini oper\u0105 Medea, sukeldama i\u0161skirtin\u012f publikos atsak\u0105. Spektakl\u012f gyvai steb\u0117jo apie 10 000 \u017ei\u016brov\u0173, o ovacijos tapo vienu ry\u0161kiausi\u0173 \u0161io sezono kult\u016bros \u012fvyki\u0173 Graikijoje.<\/p>\n
\u0160is pastatymas svarbus ne tik d\u0117l masto, bet ir d\u0117l sumanymo atkurti istorin\u0119 1961 met\u0173 versij\u0105, kai toje pa\u010dioje scenoje Mede\u0105 dainavo Maria Callas. Bilietai \u012f \u0161\u012f sugr\u012f\u017eim\u0105 buvo i\u0161pirkti dar vasario m\u0117nes\u012f.<\/p>\n
Pagrindin\u012f Medeos vaidmen\u012f atliko ital\u0173 sopranas Anna Pirozzi, sulaukusi \u0161ilto pripa\u017einimo u\u017e vokalin\u0119 form\u0105 ir dramati\u0161k\u0105 vaidyb\u0105. K\u016brinys reikalauja ne tik techni\u0161kai sud\u0117tingo dainavimo, bet ir psichologi\u0161kai intensyvios interpretacijos.<\/p>\n
\u0160ioje operoje heroj\u0117 yra ir ker\u0117toja, ir tragi\u0161ka motina, o finalas paremtas kra\u0161tutiniu moraliniu l\u016b\u017eiu, tod\u0117l atlik\u0117jos atsakomyb\u0117 scenoje tampa dviguba. Didel\u0117 atviro amfiteatro erdv\u0117 dar labiau i\u0161ry\u0161kina kiekvien\u0105 sprendim\u0105, kiekvien\u0105 gest\u0105 ir balso niuans\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160is vaidmuo labai sunkus, nes j\u012f reikia ne tik dainuoti, bet ir suvaidinti. Reikia interpretuoti, \u012fsik\u016bnyti \u012f Mede\u0105, \u012f jos tams\u0105 ir tai, k\u0105 ji padaro pabaigoje, kai nu\u017eudo savo vaikus. Tai ypa\u010d sud\u0117tinga \u0161iame teatre, kuriame Maria Callas atliko \u0161\u012f vaidmen\u012f taip \u012fsp\u016bdingai\u201c, \u2013 sak\u0117 Anna Pirozzi.<\/p>\n
Vienas did\u017eiausi\u0173 projekto i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buvo tai, kad 1961 met\u0173 pastatymas neturi i\u0161likusio vaizdo \u012fra\u0161o. K\u016brybinei komandai teko remtis archyvin\u0117mis nuotraukomis, dokumentais ir kitais i\u0161likusiais liudijimais, kad b\u016bt\u0173 atkurta scenografijos ir re\u017eis\u016bros logika.<\/p>\n
Graikijos nacionalin\u0117s operos teigimu, rekonstrukcija r\u0117m\u0117si ilgus metus trukusiais tyrimais j\u0173 istoriniame archyve, Nacionalinio Graikijos banko kult\u016bros fondo fonduose, taip pat priva\u010diose kolekcijose. Did\u017eiausi\u0105 tikslumo galimyb\u0119 suteik\u0117 i\u0161lik\u0119 original\u016bs kostiumai.<\/p>\n
\u201eTur\u0117jome tik nespalvotas to pastatymo nuotraukas, jos pad\u0117jo atkurti scenovaizd\u012f. Su kostiumais buvo kitaip, nes i\u0161liko apie 150 Yannis Tsarouchis originali\u0173 kostium\u0173 i\u0161 to laikotarpio. \u017di\u016brint \u012f rezultat\u0105 \u0161iandien, sunku pasakyti, kur baigiasi originalas ir prasideda tai, k\u0105 suk\u016br\u0117me dabar\u201c, \u2013 sak\u0117 Graikijos nacionalin\u0117s operos meno vadovas Giorgos Koumendakis.<\/p>\n
Istorin\u0119 1961 met\u0173 versij\u0105 re\u017eisavo Alexis Minotis, scenografij\u0105 ir kostiumus k\u016br\u0117 Yannis Tsarouchis, o choreografij\u0105 \u2013 Maria Hors. \u0160io pastatymo kelias buvo tarptautinis: jis prad\u0117tas 1958 metais Dalaso operoje, 1959 metais pasiektas Londono Karali\u0161kasis operos teatras, 1961 metais \u012fra\u0161ytas \u012f Epidauro istorij\u0105, o 1962 metais u\u017ebaigtas \u201eLa Scala\u201c Milane.<\/p>\n
Naujoji rekonstrukcija \u012ftraukta \u012f Graikijos nacionalin\u0117s operos sezono krypt\u012f, akcentuojan\u010di\u0105 ateities operos id\u0117jas per praeities patirt\u012f. Tokie projektai Europoje vis da\u017eniau sieja archyvin\u012f tyrim\u0105, autenti\u0161kumo paie\u0161k\u0105 ir \u0161iuolaikin\u0119 scenos technologij\u0173 disciplin\u0105, kai praeitis atkuriama ne nostalgijai, o kaip gyvas repertuaro argumentas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Epidauro amfiteatre atkurta istorin\u0117 Graikijos nacionalin\u0117s operos \u201eMedea\u201c versija sutrauk\u0117 apie 10 000 \u017ei\u016brov\u0173 ir primin\u0117 1961 met\u0173 Maria Callas triumf\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":36501,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[28010,28005,28011,28006,28008,28009,28007],"miestas":[],"class_list":["post-36500","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-anna-pirozzi","tag-epidauro-teatras","tag-giorgos-koumendakis","tag-graikijos-nacionaline-opera","tag-luigi-cherubini","tag-maria-callas","tag-medea"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36500","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36500"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36500\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36501"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36500"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36500"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36500"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36500"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}