Ispani\u0161ka korida, regis, tur\u0117jo savoti\u0161k\u0105 konkurent\u0119. Jogailai\u010di\u0173 laikais \u017eub\u00adr\u0173 med\u017eiokl\u0117s kai kur virsdavo pavojingais reginiais, kuriuose mirtis gr\u0117s\u0117 ne tik \u017ev\u0117rims, bet ir dr\u0105suoliams, stojusiems su jais akis \u012f ak\u012f.<\/p>\n
XVI am\u017eiaus antroje pus\u0117je i\u0161leistoje Marcino Kromero \u201eKronikoje lenki\u0161koje\u201c apra\u0161omos karaliaus \u017dygimanto Augusto laik\u0173 praktikos, primenan\u010dios korid\u0105, tik vietoj buli\u0173 \u010dia pasirodo \u017eubrai.<\/p>\n
Kronininkas detaliai pasakojo, kaip b\u016bdavo rengiamas toks \u201espektaklis\u201c. \u017dv\u0117ris mi\u0161kuose aptik\u0119 med\u017eiotojai \u012f pagalb\u0105 sutelkdavo valstie\u010dius: \u0161ie pasirinktoje vietoje i\u0161versdavo med\u017eius ir taip tarsi u\u017etverdavo plot\u0105, paversdami j\u012f savoti\u0161ku aptvaru, i\u0161 kurio nei pavieniai gyv\u016bnai, nei bandos nebegal\u0117davo pasprukti. Tuomet skubiai b\u016bdavo pastatoma aptverta pakyla ar trib\u016bna valdovui, damoms ir didikams, kad \u0161ie gal\u0117t\u0173 saugiai steb\u0117ti vyksm\u0105. Med\u017eiotojai, apsiginklav\u0119 ietimis, u\u017eimdavo vietas prie jiems paskirt\u0173 med\u017ei\u0173.<\/p>\n
\u201eNetrukus kanop\u0173 dundesys, riksmai ir \u0161un\u0173 staugimas i\u0161baido \u017ev\u0117r\u012f, priversdami j\u012f i\u0161eiti \u012f atvir\u0105 plot\u0105; ten j\u012f ietimis bado u\u017e med\u017ei\u0173 pasisl\u0117p\u0119 med\u017eiotojai \u2013 vis tas, prie kurio \u017ev\u0117ris labiausiai priart\u0117ja. \u012et\u016b\u017e\u0119s nuo sm\u016bgio \u017eubras ragais dau\u017eosi \u012f med\u012f, u\u017e kurio slepiasi persekiotojas; o jei kamienas per siauras, kad abu ragai \u012fsmigt\u0173 vienu metu, \u017ev\u0117ris remiasi kakta ir visu galingu k\u016bnu, ragams ky\u0161ant \u012f \u0161alis. Tuo metu kart\u0105 \u012f bestijos kr\u016btin\u0119 \u012fsmig\u0119s gele\u017eis stumiama vis giliau \u2013 med\u017eiotojas traukiasi nuo atakos, sukdamasis aplink med\u012f drauge su \u017ev\u0117rimi; neretai padeda ir stipresni \u0161unys, kand\u017eiodami, kol \u017ev\u0117ris mirtinai su\u017eeistas ar visi\u0161kai i\u0161sek\u0119s nepargri\u016bva\u201c, \u2013 taip apra\u0161\u0117 jis med\u017eiokl\u0117s eig\u0105.<\/p>\n
Kromeras net mini apgaul\u0117s triuk\u0105, primenant\u012f koridos mulet\u0105: kai med\u017eiotojas nepataikydavo ar b\u016bdavo pargriaunamas, es\u0105 vienas i\u0161 ar\u010diau stovin\u010di\u0173 varytoj\u0173 prie\u0161 \u017ev\u0117r\u012f mostel\u0117davo raudona drobe, kad \u0161i j\u012f suerzint\u0173 ir nukreipt\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n
\u017dinoma, \u017eubr\u0173 med\u017eiokl\u0117 tur\u0117jo senas tradicijas: ji teik\u0117 adrenalino ir, svarbiausia, apr\u016bpindavo m\u0117sa. Ma\u0142gorzata Bo\u0142obot, dirbanti \u201e\u017dubr\u0173 kilm\u0117s knygos\u201c redakcijoje, pasakoja, kad Vladislovas Jogaila Belove\u017eo giri\u0105 laik\u0117 i\u0161skirtine karaliaus nuosavybe. 1409 metais \u010dia buvo surengta didel\u0117 med\u017eiokl\u0117, o sumed\u017eioti gyv\u016bnai, tinkamai paruo\u0161ti ir vandens keliais nugabenti, tapo maisto atsargomis lenk\u0173\u2013lietuvi\u0173 kariuomenei prie\u0161 \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f 1410 metais. Tas pats laikotarpis da\u017enai simboli\u0161kai siejamas ir su Belove\u017eo girios apsaugos prad\u017eia.<\/p>\n
Kromero laikais karalius \u017dygimantas Augustas i\u0161 Knyszyno Radviloms si\u0173sdavo \u017eub\u00adrien\u0105 kaip delikates\u0105. Ta\u010diau kyla klausimas, ar kronininkas kai ko nepagyvino vaizduote. Pavyzd\u017eiui, jis tvirtino, kad med\u017eiotojai vengdav\u0119 prisiliesti prie \u017eubro lie\u017euvio, nes \u0161is es\u0105 \u0161iurk\u0161tus ir galintis \u201eprisitraukti\u201c \u017emog\u0173 net u\u017e drabu\u017eio kra\u0161to.<\/p>\n
Paklausta apie \u0161\u012f keist\u0105 teigin\u012f, Ma\u0142gorzata Bo\u0142obot remiasi Konrado Wr\u00f3blewskio monografija apie Belove\u017eo girios \u017eubr\u0105: joje nurodoma, kad \u017eubro lie\u017euvio speneliai niekuo esmingai nesiskiria nuo galvij\u0173, o j\u0173 dydis n\u0117ra \u201enepaprastai didelis\u201c. Vadinasi, \u0161iuo atveju Kromeras grei\u010diausiai perd\u0117jo.<\/p>\n
Ji taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f raudonos drob\u0117s mit\u0105: tik\u0117tina, kad nei \u017eubrai, nei naminiai galvijai spalv\u0173 taip, kaip \u017emon\u0117s, neskiria, tod\u0117l juos labiau traukia judesys, o ne pati spalva. Vis d\u0117lto \u017emon\u0117s gal\u0117jo tik\u0117ti raudonos drob\u0117s poveikiu ar \u201epavojingu lie\u017euviu\u201c nepriklausomai nuo fakt\u0173.<\/p>\n
Nepaisant galim\u0173 pagra\u017einim\u0173, pats med\u017eiokl\u0117s principas \u2013 varymas ir \u017ev\u0117ri\u0173 u\u017edarymas aptvare \u2013 nebuvo i\u0161galvotas. Tai patvirtina ir kiti to meto liudijimai.<\/p>\n
Keliomis de\u0161imtimis met\u0173 anks\u010diau nei Kromeras renesanso poetas Mikalojus Husovianas (1475\u20131534) para\u0161\u0117 \u201eGiesm\u0119 apie \u017eubr\u0105\u201c. Joje vaizduojami \u017ev\u0117ries su\u017eeidimai, \u012fnir\u0161is, med\u017eiotoj\u0173 persekiojimas, u\u017etvaros i\u0161 r\u0105st\u0173 ir galiausiai susid\u016brimas su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n
Poema pasirod\u0117 1523 metais po autoriaus kelion\u0117s \u012f Rom\u0105, kur jis vyko vyskupo Erazmo Cio\u0142eko palydoje. Kaip nurodo senosios literat\u016bros tradicij\u0173 tyrin\u0117tojas prof. Edmundas Kotarskis, k\u016brinys gim\u0117 ne\u012fprastomis aplinkyb\u0117mis: Cio\u0142ekas nor\u0117jo popie\u017eiui Leonui X, m\u0117gusiam med\u017eiokl\u0119, padovanoti i\u0161kam\u0161\u0105 \u2013 \u017eubr\u0105. \u0160\u012f egzotin\u012f gyv\u016bn\u0105 tur\u0117jo par\u016bpinti Mikalojus Radvila, o poem\u0105 u\u017esakyta para\u0161yti Husovianui. Ta\u010diau popie\u017eiui netik\u0117tai mirus, o vyskupui mirtinai susirgus Romoje, planai pasikeit\u0117: k\u016brinys buvo i\u0161leistas Krokuvoje ir dedikuotas karalienei Bonai.<\/p>\n
Tokios med\u017eiokl\u0117s reikalavo dr\u0105sos ir fizin\u0117s i\u0161tverm\u0117s. Podlas\u0117s tyrin\u0117tojas Jerzy M. P\u0142acheckis, nagrin\u0117jantis sen\u0105sias tradicijas ir papro\u010dius, rekonstruoja, kad \u017eubr\u0173 med\u017eiokl\u0117 su ietimis, lankais ir kalavijais vykdavo jojant. Kartais, ypa\u010d pabaigoje, med\u017eiotojai nulipdavo nuo \u017eirg\u0173 \u2013 da\u017eniausiai tada, kai \u017ev\u0117ris jau b\u016bdavo ai\u0161kiai nusilp\u0119s. Vadinasi, galutiniame etape \u017emogus ar j\u0173 grup\u0117 su \u017eubru susidurdavo tiesiogiai, tarsi arenoje.<\/p>\n
\u0160altini\u0173, pasakojan\u010di\u0173 apie tokius papro\u010dius, esama daugiau. Jerzy M. P\u0142acheckis mini, kad apie \u017eubr\u0173 med\u017eiokles ra\u0161yta ir XVI am\u017eiaus istoriniuose atsiminimuose, ir v\u0117lesniuose veikaluose apie med\u017eiokl\u0119 bei sen\u0105sias pramogas.<\/p>\n
I\u0161 liudijim\u0173 matyti, jog med\u017eiotojai ypa\u010d bijodavo \u017eubro uodegos ir lie\u017euvio. Paradoksalu, ta\u010diau b\u016btent lie\u017euvis laikytas itin vertingu trof\u0117jumi. Vis d\u0117lto \u017eubras buvo gerokai galingesnis u\u017e namin\u012f galvij\u0105: Kromeras ra\u0161\u0117, kad \u0161is gyv\u016bnas yra mil\u017eini\u0161kas, greitas, turi \u012f vid\u0173 kiek u\u017elenktus ragus, gali pakelti ant j\u0173 arkl\u012f su raiteliu, o vidutinio storio med\u017eius es\u0105 net i\u0161ver\u010dia su \u0161aknimis.<\/p>\n
\u201eNesvarbu, ar med\u017eiokl\u0117 vyko aptvare, ar atviroje vietoje, \u017emon\u0117s gr\u016bm\u0117si su i\u0161 ties\u0173 laukiniu ir pavojingu gyv\u016bnu, kurio reakcij\u0173 nebuvo lengva nusp\u0117ti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia Jerzy M. P\u0142acheckis. Ma\u0142gorzata Bo\u0142obot priduria, kad vien str\u0117l\u0117mis ar ietimis \u017eubr\u0105 nukauti buvo sud\u0117tinga: stora oda ir tankus kailis rei\u0161k\u0117, kad vieno sm\u016bgio neu\u017etekdavo, o \u017eaizdos \u017ev\u0117r\u012f tik dar labiau \u012ft\u016b\u017eindavo. Tod\u0117l valdovas, jei i\u0161vis artindavosi, grei\u010diausiai atlikdavo tik galutin\u012f \u201ed\u016br\u012f\u201c arba apsiribodavo steb\u0117tojo vaidmeniu.<\/p>\n
Pasak Jerzy M. P\u0142acheckio, remiantis Husovianu, Didysis Lietuvos kunigaik\u0161tis Vytautas gal\u0117jo suteikti \u017eubr\u0173 med\u017eiokl\u0117ms privalom\u0173 karini\u0173 pratyb\u0173 pob\u016bd\u012f. Jis taip pat mini pasakojimus apie dar ankstesnes, ypa\u010d \u017eiaurias bausmi\u0173 vykdymo formas, kai nuteistuosius es\u0105 atiduodavo pl\u0117\u0161riems \u017ev\u0117rims arba \u017eubrui. Tokie pasakojimai leid\u017eia manyti, kad \u017eubras diduomen\u0117s pramogose gal\u0117jo atlikti dvejop\u0105 vaidmen\u012f: kaip bausm\u0117s \u201evykdytojas\u201c ir kaip objektas, leid\u017eiantis pademonstruoti dr\u0105s\u0105 bei ginkl\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n
Tyrin\u0117tojas taip pat svarsto, kad bent XV am\u017eiuje Lietuvoje gal\u0117jo b\u016bti statomos specialios arenos su trib\u016bnomis, kur b\u016bdavo rengiamos dvikovos su anks\u010diau sugautais \u017eubriais. Analizuodamas \u017dygimanto Augusto karali\u0161kosios arklid\u0117s Knyszyno apylink\u0117se istorij\u0105, jis kelia prielaid\u0105, kad \u0161alia buvusio \u017ev\u0117ryno teritorijoje, galb\u016bt ant vietos, \u0161iandien vadinamos Karalien\u0117s Bonos kalnu, gal\u0117jo stov\u0117ti objektas, primin\u0119s koridos aren\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau ar tai i\u0161 ties\u0173 buvo koridos atitikmuo? Ma\u0142gorzata Bo\u0142obot pabr\u0117\u017eia esminius skirtumus: \u010dia kalbama apie laukin\u012f, laisv\u0117je gyvenant\u012f \u017ev\u0117r\u012f, o koridos bulius \u2013 specialiai veisiamas. Koridoje kartais gyv\u016bnui gali b\u016bti dovanota gyvyb\u0117, o \u017eubr\u0173 med\u017eiokl\u0117s tikslas \u2013 j\u012f nukauti ir panaudoti m\u0117s\u0105, od\u0105 ar i\u0161saugoti kaip eksponat\u0105. Be to, Belove\u017eo girioje med\u017eiota ir patin\u0173, ir pateli\u0173.<\/p>\n
Jerzy M. P\u0142acheckis, kadaise Andal\u016bzijoje mat\u0119s kov\u0105 su buliu Rondoje, \u0161\u012f regin\u012f vadina \u017eeminan\u010diu: jo teigimu, gyv\u016bnas ten beveik neturi \u0161ans\u0173, tod\u0117l tai pana\u0161iau \u012f ypating\u0105 skerdyklos form\u0105, o \u017eub\u00adro med\u017eiokl\u0117 buvusi visai kito pob\u016bd\u017eio ir rizikos.<\/p>\n
Lieka atviras klausimas, ar \u017eubr\u0173 med\u017eiokl\u0117s \u012f \u201edvikov\u0105\u201c virto savaime \u2013 kai praktinis tikslas (m\u0117sa) u\u017eleido viet\u0105 riteri\u0161kam idealui ir pramogai \u2013 ar vis d\u0117lto tai buvo \u012fkv\u0117pta i\u0161 kitur. Juk pirmoji ispan\u0173 korida minima dar 1133 metais, o \u017einios po Europ\u0105 sklidusios seniai.<\/p>\n
Vis d\u0117lto Jerzy M. P\u0142acheckis link\u0119s manyti, kad Lietuvoje tokie reginiai i\u0161augo i\u0161 vietos med\u017eiokli\u0173 ir ilgainiui virto tikru \u0161ou, kur\u012f es\u0105 gal\u0117jo lyd\u0117ti muzika, \u0161okiai ir \u012fvair\u016bs pasirodymai. Jo vertinimu, tai buvusi savita, vietin\u0117 tradicija, nesiremianti svetimais pavyzd\u017eiais.<\/p>\n
\u0160iandien pana\u0161\u016bs sumanymai sukelt\u0173 audringas diskusijas. Ne taip seniai \u017einia apie planuotas \u201ebekraujes\u201c buli\u0173 kovas viename priva\u010diame komplekse Lenkijoje i\u0161provokavo ekolog\u0173 protestus. Tik\u0117tina, kad ne ma\u017eesn\u0117s reakcijos sulaukt\u0173 ir bandymai atgaivinti \u201ejogailaiti\u0161k\u0105\u201c tradicij\u0105. Vis d\u0117lto net ir i\u0161 ret\u0173 pasakojim\u0173 ai\u0161ku viena: skaitant apie kovas su \u017eubr\u00adais, \u0161iems gyv\u016bnams pajunti gerokai didesn\u0119 pagarb\u0105 nei \u017evelgdamas \u012f juos kaip \u012f vien dekoratyv\u0173 simbol\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ispani\u0161ka korida, regis, tur\u0117jo savoti\u0161k\u0105 konkurent\u0119. Jogailai\u010di\u0173 laikais \u017eub\u00adr\u0173 med\u017eiokl\u0117s kai kur virsdavo pavojingais reginiais, kuriuose mirtis gr\u0117s\u0117 ne tik \u017ev\u0117rims, bet ir dr\u0105suoliams, stojusiems su jais akis \u012f ak\u012f. XVI am\u017eiaus antroje pus\u0117je i\u0161leistoje Marcino Kromero \u201eKronikoje lenki\u0161koje\u201c apra\u0161omos karaliaus \u017dygimanto Augusto laik\u0173 praktikos, primenan\u010dios korid\u0105, tik vietoj buli\u0173 \u010dia pasirodo \u017eubrai. Kronininkas detaliai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3688,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3687","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3687","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3687"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3687\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3688"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3687"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3687"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3687"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3687"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}