{"id":36911,"date":"2026-06-24T21:47:32","date_gmt":"2026-06-24T21:47:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/24\/pelesis-ant-vaisiu-dietiste-ispeja-kodel-nupjauti-neuztenka-ir-kada-viska-mesti-lauk\/"},"modified":"2026-06-24T21:47:32","modified_gmt":"2026-06-24T21:47:32","slug":"pelesis-ant-vaisiu-dietiste-ispeja-kodel-nupjauti-neuztenka-ir-kada-viska-mesti-lauk","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/24\/pelesis-ant-vaisiu-dietiste-ispeja-kodel-nupjauti-neuztenka-ir-kada-viska-mesti-lauk\/","title":{"rendered":"Pel\u0117sis ant vaisi\u0173: dietist\u0117 \u012fsp\u0117ja, kod\u0117l nupjauti neu\u017etenka ir kada visk\u0105 mesti lauk"},"content":{"rendered":"

Pel\u0117sis ant bra\u0161ki\u0173, avie\u010di\u0173, pomidor\u0173 ar citrin\u0173 daugeliui sukelia t\u0105 pat\u012f klausim\u0105: ar pakanka nupjauti pa\u017eeist\u0105 viet\u0105, ar vis\u0105 produkt\u0105 reikia i\u0161mesti. Ypa\u010d tada, kai vaisiai brang\u016bs, o pa\u017eeidimas atrodo visai ma\u017eas. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad toks taupymas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis.<\/p>\n

Matomas pilk\u0161vas ar baltas apna\u0161as da\u017eniausiai yra tik pavir\u0161inis pel\u0117sio po\u017eymis. Po juo gali b\u016bti i\u0161plitusi grybiena, kuri \u012fsiskverbia \u012f mink\u0161tim\u0105 ir plinta toliau, net jei plika akimi to nesimato. D\u0117l to vien i\u0161pjauti pa\u017eeist\u0105 gabal\u0117l\u012f da\u017enai nepakanka, kad produktas tapt\u0173 saugus.<\/p>\n

Kas slypi po matomu pel\u0117siu<\/h2>\n

Maisto saugos specialistai ai\u0161kina, kad pel\u0117siai dauginasi ne tik pavir\u0161iuje: j\u0173 gijos ir sporos gali b\u016bti i\u0161sisklaid\u017eiusios didesn\u0117je produkto dalyje. Ypa\u010d greitai tai vyksta vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se, kuriose daug vandens, pavyzd\u017eiui, uogose, pomidoruose, persikuose ar mink\u0161tuose vaisiuose.<\/p>\n

Did\u017eiausia rizika siejama ne vien su pa\u010diu pel\u0117siu, bet ir su jo gaminamais mikotoksinais. Kai kurie mikotoksinai gali sukelti \u016bmius vir\u0161kinamojo trakto sutrikimus, o ilgalaikis poveikis siejamas su kepen\u0173 ir inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0173 rizika. Dalis mikotoksin\u0173 laikomi ypa\u010d pavojingais, nes gali tur\u0117ti kancerogenini\u0173 savybi\u0173.<\/p>\n

Ar padeda kaitinimas ir storas luobelis?<\/h2>\n

Da\u017enas argumentas yra paprastas: jei vaisi\u0173 ar dar\u017eov\u0119 termi\u0161kai apdorosime, problema i\u0161sispr\u0119s. Ta\u010diau maisto saugos tyrimuose pabr\u0117\u017eiama, kad kai kurios pel\u0117si\u0173 i\u0161skiriamos med\u017eiagos yra atsparios kaitinimui, tod\u0117l virimas, kepimas ar tro\u0161kinimas ne visada rei\u0161kia, kad rizika i\u0161nyko.<\/p>\n

Kitas paplit\u0119s mitas susij\u0119s su citrusiniais vaisiais. Nors citrinos ar apelsinai turi stor\u0105 \u017eiev\u0119, ji n\u0117ra patikima kli\u016btis: por\u0117ta strukt\u016bra ir pa\u017eeistos vietos gali sudaryti s\u0105lygas sporoms ir toksinams patekti giliau. Tod\u0117l net ir pel\u0117sio d\u0117m\u0117 ant \u017eievel\u0117s gali reik\u0161ti, kad saugumo garantuoti nebe\u012fmanoma.<\/p>\n

Kada mesti lauk be svarstym\u0173<\/h2>\n

Jei pel\u0117sis atsirado ant mink\u0161t\u0173, daug dr\u0117gm\u0117s turin\u010di\u0173 produkt\u0173, rekomendacija ai\u0161ki: saugiausia i\u0161mesti vis\u0105 vaisi\u0173 ar dar\u017eov\u0119. Tas pats taikoma uogoms, supjaustytiems vaisiams, sultingiems pomidorams, taip pat naminiams perdirbtiems produktams, jei juose matomas pel\u0117sis.<\/p>\n

Norint suma\u017einti rizik\u0105, verta laikyti vaisius tinkamoje temperat\u016broje, reguliariai per\u017ei\u016br\u0117ti atsargas ir kuo grei\u010diau sunaudoti greitai gendan\u010dius produktus. Jei pasteb\u0117jote pel\u0117s\u012f, svarbu ne tik atsisakyti produkto, bet ir nuvalyti viet\u0105, kur jis buvo laikomas, kad sporos neplist\u0173 ant kit\u0173 maisto produkt\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pel\u0117sis ant uog\u0173 ar citrin\u0173 da\u017enai slepiasi giliau nei matoma: dietistai ai\u0161kina, kod\u0117l nupjauti pa\u017eeist\u0105 viet\u0105 paprastai neu\u017etenka.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[7762,1872,1796,26331,1941,4794,3980],"miestas":[],"class_list":["post-36911","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-maistas","tag-apsinuodijimas-maistu","tag-darzoves","tag-maisto-sauga","tag-mikotoksinai","tag-pelesis","tag-vaisiai","tag-virtuves-higiena"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36911","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36911"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36911\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36911"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36911"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36911"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=36911"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}