{"id":37000,"date":"2026-06-25T16:45:42","date_gmt":"2026-06-25T16:45:42","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/25\/karscio-stresas-darbe-gresia-130-mln-europieciu-profsajungu-institutas-siulo-es-taisykles\/"},"modified":"2026-06-25T16:45:42","modified_gmt":"2026-06-25T16:45:42","slug":"karscio-stresas-darbe-gresia-130-mln-europieciu-profsajungu-institutas-siulo-es-taisykles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/25\/karscio-stresas-darbe-gresia-130-mln-europieciu-profsajungu-institutas-siulo-es-taisykles\/","title":{"rendered":"Kar\u0161\u010dio stresas darbe gresia 130 mln. europie\u010di\u0173: profs\u0105jung\u0173 institutas si\u016blo ES taisykles"},"content":{"rendered":"<p>Europoje daug\u0117jant kar\u0161\u010dio bang\u0173, vis da\u017eniau keliami klausimai ne tik apie sveikat\u0105 namuose, bet ir apie saugias darbo s\u0105lygas. Europos profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 instituto (ETUI) pristatytoje analiz\u0117je teigiama, kad kar\u0161\u010dio stresas darbo vietoje gali paveikti apie 130 mln. darbuotoj\u0173 visame \u017eemyne.<\/p>\n<p>ETUI skai\u010diuoja, kad su kar\u0161\u010diu siejami su\u017ealojimai ir sveikatos sutrikimai kasmet lemia apie 277 000 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 darbe ir ma\u017edaug 230 mir\u010di\u0173. Institutas pabr\u0117\u017eia, kad rizika neb\u0117ra vien piet\u0173 Europos problema: spar\u010diausi nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 augimo tempai fiksuojami ir Vidurio bei \u0160iaur\u0117s Europoje.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l rizika auga ir \u0161iaur\u0117je?<\/h2>\n<p>\u201eProblema did\u017eiausia pietuose, nes ten matome daugiausia nelaiming\u0173 atsitikim\u0173. Ta\u010diau did\u017eiausias nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 augimas fiksuojamas Vidurio ir \u0160iaur\u0117s Europoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Tesalijos universiteto fiziologijos profesorius Andreas Flouris.<\/p>\n<p>Anot jo, regionai, kuriuose istori\u0161kai vasaros buvo v\u0117sesn\u0117s, greitai \u201evejasi\u201c pietus, o darbuotojai ir darbdaviai da\u017enai neturi \u012fpro\u010di\u0173 bei infrastrukt\u016bros prisitaikymui. Tai ypa\u010d aktualu lauko darbams, logistikai, statyboms, \u017eem\u0117s \u016bkiui, taip pat prastai v\u0117dinamoms vidaus patalpoms.<\/p>\n<h2>Produktyvumas krenta, pavojai did\u0117ja<\/h2>\n<p>ETUI remiasi tyrimais, rodan\u010diais, kad kylant temperat\u016brai ma\u017e\u0117ja darbingumas ir did\u0117ja klaid\u0173 bei traum\u0173 rizika. Pasak A. Flourio, optimali temperat\u016bra darbui yra apie 16 laipsni\u0173, o kiekvienas papildomas 1 laipsnis vidutini\u0161kai ma\u017eina produktyvum\u0105 ma\u017edaug 2 proc.<\/p>\n<p>Jo vertinimu, per \u012fprast\u0105 kar\u0161\u010dio bang\u0105 Piet\u0173 Europoje produktyvumo nuostoliai gali siekti 20\u201325 proc., Vidurio Europoje \u2013 8\u201314 proc., o Skandinavijoje per metus d\u0117l kar\u0161\u010dio bang\u0173 fiksuojami 3\u20136 proc. nuostoliai. Tai rei\u0161kia ne tik ma\u017eesn\u012f darbo na\u0161um\u0105, bet ir didesn\u0119 rizik\u0105 perkaisti, dehidratuoti ar patirti \u0161ilumos sm\u016bg\u012f.<\/p>\n<p>2025 metais Europos darbuotoj\u0173 saugos ir sveikatos agent\u016bros (EU-OSHA) apklausa parod\u0117, kad ma\u017edaug kas penktas ES darbuotojas per pastaruosius 12 m\u0117nesi\u0173 darbe susid\u016br\u0117 su ekstremaliu kar\u0161\u010diu. Klimato kaita, mokslinink\u0173 vertinimu, didina kar\u0161\u010dio bang\u0173 da\u017en\u012f ir intensyvum\u0105, tod\u0117l darbo aplinkos rizikos tampa labiau nusp\u0117jamos, bet kartu ir aktualesn\u0117s.<\/p>\n<h2>ETUI si\u016blo privalomas taisykles ES mastu<\/h2>\n<p>Institutas ragina Europos S\u0105jung\u0105 imtis specialaus reguliavimo, nukreipto \u012f kar\u0161\u010dio rizik\u0105 darbo vietoje. Vienas pagrindini\u0173 si\u016blym\u0173 \u2013 privalomas kar\u0161\u010dio rizikos vertinimas, kuris \u012fpareigot\u0173 darbdavius identifikuoti, kada ir kokiose veiklose darbuotojai patiria pavojing\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n<p>\u201eSi\u016blome privalom\u0105 kar\u0161\u010dio rizikos vertinim\u0105, kad darbdaviai b\u016bt\u0173 \u012fpareigoti \u012fvertinti ir nustatyti su kar\u0161\u010diu susijusias rizikas darbo vietoje. Tik \u017einodami, su kuo susiduriame, galime apsaugoti darbuotojus ir u\u017ekirsti keli\u0105 rizikoms\u201c, \u2013 sak\u0117 ETUI tyr\u0117jas Marouane Laabbas-el-Guennouni.<\/p>\n<p>Kartu si\u016bloma pla\u010diau vertinti kar\u0161\u010dio stres\u0105, neapsiribojant vien oro temperat\u016bra. ETUI akcentuoja, kad dr\u0117gm\u0117 ir v\u0117jo greitis gali reik\u0161mingai pakeisti realiai patiriam\u0105 apkrov\u0105 organizmui, tod\u0117l vertinimo rodikliai tur\u0117t\u0173 atspind\u0117ti faktin\u012f \u0161ilumin\u012f stres\u0105.<\/p>\n<p>ETUI teigimu, kar\u0161\u010dio bangos yra i\u0161matuojamas ir prognozuojamas rei\u0161kinys, tod\u0117l didel\u0117 dalis rizik\u0173 gali b\u016bti valdoma i\u0161 anksto. Praktikoje tai paprastai rei\u0161kia darbo organizavimo korekcijas, poilsio pertraukas, geriamojo vandens prieinamum\u0105, pav\u0117s\u012f ar v\u0117sinim\u0105 ir ai\u0161kias taisykles, kada darbas turi b\u016bti ribojamas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kar\u0161\u010dio stresas darbe gali paveikti 130 mln. europie\u010di\u0173: ETUI ragina ES \u012fvesti privalom\u0105 rizikos vertinim\u0105 ir ai\u0161kesnes apsaugos taisykles.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":37001,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[3184,22736,28378,671,673,3590],"miestas":[],"class_list":["post-37000","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-darbuotoju-sauga","tag-eu-osha","tag-europos-sajungos-teise","tag-karscio-bangos","tag-klimato-kaita","tag-profesines-sajungos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37000","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37000"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37000\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37001"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37000"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37000"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37000"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37000"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}