Mokslininkai nustat\u0117, kad kritinis koal\u0173 populiacijos nuosmukis prasid\u0117jo dar prie\u0161 \u017emon\u0117ms pasirodant Australijoje, o lemiam\u0105 vaidmen\u012f suvaidino klimato kaita.<\/p>\n
Naujas genominis tyrimas rodo, kad koalos prie\u0161 ma\u017edaug 100 000 met\u0173 patyr\u0117 drasti\u0161k\u0105 populiacijos suma\u017e\u0117jim\u0105, o v\u0117liau i\u0161gyveno genetin\u012f \u201ebutelio kaklel\u012f\u201c, kai individ\u0173 liko kriti\u0161kai ma\u017eai. Tai kei\u010dia ankstesnes versijas, siejusias did\u017eiausi\u0105 nuosmuk\u012f vien su \u017emoni\u0173 atsik\u0117limu \u012f \u017eemyn\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo 457 koal\u0173 genomus ir, svarbiausia, pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai \u012fvertino \u0161ios r\u016b\u0161ies mutacij\u0173 greit\u012f. Skai\u010diavimai parod\u0117, kad koal\u0173 mutacij\u0173 greitis yra ma\u017edaug perpus ma\u017eesnis nei \u017emoni\u0173, tod\u0117l ankstesniuose modeliuose naudotos kit\u0173 \u017einduoli\u0173 prielaidos gal\u0117jo klaidinti.<\/p>\n
\u201e\u0160is tyrimas i\u0161 esm\u0117s perra\u0161o koal\u0173 genetin\u0117s istorijos laiko juost\u0105 Australijoje\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimui vadovav\u0119s doktorantas Toby Kovacas.<\/p>\n
Pasak mokslinink\u0173, \u0161ie genetiniai duomenys leid\u017eia atkurti sen\u0173j\u0173 populiacij\u0173 dinamik\u0105 laikotarpiais, kai fosilij\u0173 \u012fra\u0161as yra per skurdus ai\u0161kioms i\u0161vadoms. I\u0161 genom\u0173 signal\u0173 matyti, kad koalos i\u0161gyveno \u0161altus ir sausringus ledynme\u010dio ciklus, kai Australijos aplinka dar\u0117si vis labiau nepastovi ir ma\u017eiau palanki eukalipt\u0173 mi\u0161kams.<\/p>\n
Kod\u0117l klimatas koaloms tapo l\u016b\u017eio ta\u0161ku?<\/p>\n
Koaloms itin svarb\u016bs eukaliptai, tod\u0117l ilgalaikiai krituli\u0173 ir temperat\u016br\u0173 poky\u010diai kei\u010dia ne tik mi\u0161k\u0173 plot\u0105, bet ir j\u0173 kokyb\u0119. Pleistoceno pabaigoje vyk\u0119 sausr\u0173 ir v\u0117sesni\u0173 period\u0173 ciklai didino buveini\u0173 fragmentacij\u0105, o augant gaisr\u0173 rizikai, tinkam\u0173 teritorij\u0173 mozaika dar labiau trauk\u0117si.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, apie 60 000 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f populiacija pasiek\u0117 ypa\u010d \u017eem\u0105 ta\u0161k\u0105, o v\u0117liau, klimatui \u0161veln\u0117jant, koalos pama\u017eu atsigavo ir v\u0117l i\u0161plito Ryt\u0173 Australijoje. Vis d\u0117lto genetinis \u201ebutelio kaklelis\u201c rei\u0161kia, kad dabartini\u0173 koal\u0173 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 gali b\u016bti labiau ribota, nei b\u016bt\u0173 tik\u0117tasi be tokio istorinio sukr\u0117timo.<\/p>\n
K\u0105 tai rei\u0161kia \u0161iandienos apsaugai?<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dabartin\u0117s gr\u0117sm\u0117s koaloms da\u017enai yra tiesiogiai susijusios su \u017emogaus veikla: buveini\u0173 naikinimu, miest\u0173 pl\u0117tra, keli\u0173 infrastrukt\u016bra, ligomis ir vis intensyvesniais mi\u0161k\u0173 gaisrais. Australijoje koalos kai kuriuose regionuose jau priskiriamos nykstan\u010dioms, o atskir\u0173 populiacij\u0173 b\u016bkl\u0117 vertinama kaip ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n
Genominiai duomenys gali pad\u0117ti tiksliau planuoti apsaug\u0105: nustatyti, kurios populiacijos yra labiausiai geneti\u0161kai izoliuotos, kur reik\u0117t\u0173 atkurti ekologinius koridorius, ir kaip pasirinkti perk\u0117limo ar veisimo programas, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikyta kuo didesn\u0117 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n
\u201eGenom\u0173 tyrimai rodo, kad koalos jau anks\u010diau patyr\u0117 didel\u012f populiacijos suma\u017e\u0117jim\u0105 d\u0117l klimato kaitos ir buveini\u0173 praradimo\u201c, \u2013 sak\u0117 Toby Kovacas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pa\u017eymi, kad \u0161is metodas gali b\u016bti pritaikytas ir kitoms Australijos r\u016b\u0161ims, siekiant suprasti, ar pana\u0161\u016bs nuosmukiai vyko dar iki \u017emoni\u0173 \u012ftakos. Toks kontekstas padeda atskirti nat\u016brali\u0173 klimato svyravim\u0173 pasekmes nuo \u0161iuolaikini\u0173, \u017emogaus sukelt\u0173 veiksni\u0173, kurie daugeliui r\u016b\u0161i\u0173 \u0161iandien tampa lemiami.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Genominis tyrimas atskleid\u0117, kad koal\u0173 populiacija smuko dar prie\u0161 \u017emoni\u0173 atvykim\u0105 \u012f Australij\u0105, o lemiam\u0105 sm\u016bg\u012f sudav\u0117 klimato kaita.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[670,685,101,2597,9985,673,28577],"miestas":[],"class_list":["post-37223","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-australija","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-gamtosauga","tag-genominiai-tyrimai","tag-klimato-kaita","tag-koalos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37223","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37223"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37223\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37223"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37223"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37223"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37223"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}