Italijoje 1930 metais, Benito Mussolini re\u017eimo laikotarpiu, \u0160iaur\u0117s Alp\u0117se buvo prad\u0117ta masin\u0117 egli\u0173 sodinimo kampanija. Tuometinis tikslas atrod\u0117 pragmati\u0161kas: sutvirtinti \u0161laitus, ma\u017einti erozij\u0105 ir apsaugoti dirvo\u017eem\u012f nuo nuplovimo.<\/p>\n
Pra\u0117jus beveik \u0161imtme\u010diui, ekologai konstatuoja prie\u0161ing\u0105 rezultat\u0105 \u2013 dalyje teritorij\u0173 biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 sumenko, o ekosistemos tapo ma\u017eiau atsparios. Tyrimuose, kuriuos atliko Lozanos ir Milano universitet\u0173 mokslininkai, daugiausia d\u0117mesio skirta vietov\u0117ms prie Komo e\u017eero.<\/p>\n
Kuo pavojinga vienar\u016b\u0161\u0117 eglyn\u0173 pl\u0117tra?<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117, kad dirbtinai suformuotuose eglynuose augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 gerokai ma\u017eesn\u0117 nei kaimyniniuose nat\u016bralesniuose biotopuose. Vidutini\u0161kai eglyno plotuose buvo fiksuojamos apie 7 augal\u0173 r\u016b\u0161ys, greta esan\u010diame lapuo\u010di\u0173 mi\u0161ke \u2013 apie 18, o pievose \u2013 apie 37.<\/p>\n
Tokie skirtumai rei\u0161kia ne tik ma\u017eiau \u017eydin\u010di\u0173 augal\u0173 ar \u017eolini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Ma\u017e\u0117jant \u012fvairovei, silpsta ir mitybos grandin\u0117s, kei\u010diasi vabzd\u017ei\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 bei dirvo\u017eemio mikroorganizm\u0173 bendrijos, o visa sistema tampa jautresn\u0117 ligoms ir klimato svyravimams.<\/p>\n
Kod\u0117l egl\u0117s pakeit\u0117 dirvo\u017eem\u012f?<\/p>\n
Esmin\u0117 problema slypi egli\u0173 biologijoje ir poveikyje mi\u0161ko paklotui. Skirtingai nei \u0161iam regionui b\u016bdingi bukai, klevai ar ka\u0161tonai, egl\u0117s i\u0161lieka \u017ealios i\u0161tisus metus, tod\u0117l po laja nuolat i\u0161lieka gili paunksm\u0117.<\/p>\n
D\u0117l \u0161viesos tr\u016bkumo sunkiau i\u0161silaiko ankstyvo pavasario augalai, kuriems svarbus trumpas \u0161viesos laikotarpis iki med\u017ei\u0173 su\u017ealiavimo. Be to, spygliai r\u016bg\u0161tina dirvo\u017eem\u012f ir l\u0117tina maisto med\u017eiag\u0173 apytak\u0105, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja dirvo\u017eemio biologinis aktyvumas.<\/p>\n
\u012esp\u0117jimas \u0161iandienos mi\u0161k\u0173 atk\u016brimui<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i istorija aktuali ir dabar, kai daugelyje \u0161ali\u0173 siekiama greitai atsodinti mi\u0161kus d\u0117l klimato kaitos tiksl\u0173. Vienar\u016b\u0161\u0117s plantacijos, nors ir gali atrodyti efektyvus b\u016bdas greitai \u201epadidinti mi\u0161k\u0173 plot\u0105\u201c, da\u017enai nesukuria tokios pat ekologin\u0117s vert\u0117s kaip mi\u0161r\u016bs, vietin\u0117ms s\u0105lygoms pritaikyti medynai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, tokiose dirbtinai suformuotose sistemose blog\u0117ja ir ekosistemos geb\u0117jimas efektyviai paskirstyti i\u0161teklius. Tyrime minimas rodiklis, apib\u016bdinamas kaip funkcin\u0117 tolygumo charakteristika, buvo apie 30 proc. ma\u017eesnis, palyginti su \u012fvairesniais nat\u016braliais buveini\u0173 tipais.<\/p>\n
Specialistai akcentuoja, kad mi\u0161k\u0173 atk\u016brimas tampa patikimesnis, kai prioritetas teikiamas vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims, mi\u0161rioms strukt\u016broms ir nat\u016braliam atsinaujinimui ten, kur tai \u012fmanoma. Prie\u0161ingu atveju gerai skambantys planai gali virsti ilgalaik\u0117mis problemomis, kurias spr\u0119sti tenka jau kitoms kartoms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1930 metais Italijos Alp\u0117se pasodinti eglynai tur\u0117jo saugoti dirvo\u017eem\u012f, ta\u010diau po beveik \u0161imtme\u010dio mokslininkai fiksuoja ma\u017e\u0117jan\u010di\u0105 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[6290,685,710,4467,101,2515,4468],"miestas":[],"class_list":["post-37227","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-alpes","tag-biologine-ivairove","tag-dirvozemis","tag-egles","tag-ekologija","tag-italija","tag-misku-atkurimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37227"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37227\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37227"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}