Lenkijoje, Pelplino bibliotekoje saugomame XII am\u017eiaus rankra\u0161tyje tyr\u0117jai aptiko du iki \u0161iol ne\u017einotus \u0161v. Augustino pamokslus. Atradimas laikomas reik\u0161mingu v\u0117lyvosios Antikos krik\u0161\u010dioni\u0161kos minties paveldui, nes papildo vieno \u012ftakingiausi\u0173 Ba\u017eny\u010dios m\u0105stytoj\u0173 tekstyn\u0105.<\/p>\n
Rankra\u0161t\u012f analizavo Viurcburgo universiteto mokslininkas Christianas Tornau kartu su lotyni\u0161k\u0173 ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s tekst\u0173 leidybos projekto Corpus Scriptorum Ecclesiasticorum Latinorum atstovu Clemensu Weidmannu. I\u0161 prad\u017ei\u0173 dokumentas atrod\u0117 kaip \u012fprastas rinkinys su \u0161e\u0161iais Augustinui priskiriamais pamokslais, ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad du j\u0173 n\u0117ra fiksuoti jokiuose ankstesniuose kataloguose ar leidimuose.<\/p>\n
Naujai identifikuotuose pamoksluose Augustinas ai\u0161kina vien\u0105 labiausiai gin\u010dyt\u0173 Senajame Testamente apra\u0161yt\u0173 epizod\u0173 i\u0161 Pirmosios Samuelio knygos. Tai pasakojimas apie karali\u0173 Sauli\u0173, kuris, nesulauk\u0119s atsako i\u0161 Dievo prie\u0161 art\u0117jant\u012f kar\u0105 su filistinais, kreipiasi \u012f Endoro \u017einiuon\u0119.<\/p>\n
Biblin\u0117je istorijoje moteris i\u0161kvie\u010dia mirusio prana\u0161o Samuelio dvasi\u0105, o \u0161i i\u0161prana\u0161auja Sauliui pralaim\u0117jim\u0105 ir mirt\u012f. \u0160imtme\u010dius teologai gin\u010dijosi, ar Saulius i\u0161 ties\u0173 susid\u016br\u0117 su mirusiu prana\u0161u, ar tai buvo apgaul\u0117, reg\u0117jimas arba demoni\u0161k\u0173 j\u0117g\u0173 veikimas.<\/p>\n
Pirmasis i\u0161 aptikt\u0173 pamoksl\u0173, kaip sp\u0117ja tyr\u0117jai, gal\u0117jo b\u016bti sakytas per sekmadienio pamaldas. Jame Augustinas aptaria kelias galimas interpretacijas ir neskuba pateikti vienos galutin\u0117s i\u0161vados, pabr\u0117\u017edamas, kad kai kurie tik\u0117jimo klausimai reikalauja atidaus svarstymo.<\/p>\n
Antrajame pamoksle, kuris gal\u0117jo b\u016bti sakytas po keli\u0173 dien\u0173, jis gr\u012f\u017eta prie tos pa\u010dios temos ir nuosekliau d\u0117lioja argumentus. Augustinas kelia klausim\u0105, ar magija gali tur\u0117ti vald\u017ei\u0105 mirusi\u0173j\u0173 sieloms, ir svarsto, ar apra\u0161ytas \u012fvykis gal\u0117jo b\u016bti Dievo leistas kaip paskutin\u0117 \u017einia Sauliui.<\/p>\n
\u201e\u0160ie tekstai rodo Augustin\u0105 ne kaip nutolus\u012f filosof\u0105, o kaip pamokslinink\u0105, kuris kartu su bendruomene ie\u0161ko atsakym\u0173 \u012f sud\u0117tingus tik\u0117jimo klausimus\u201c, \u2013 sak\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda, apibendrindama radinio reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Autenti\u0161kumui \u012fvertinti atlikta filologin\u0117 analiz\u0117: lygintas \u017eodynas, sakini\u0173 sandara, retorika, argumentavimo logika ir b\u016bdingi stiliaus bruo\u017eai. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiu \u012frodymu tapo Augustinui b\u016bdingas mokymo b\u016bdas, kai klausimas aptariamas etapais, o prie jo gr\u012f\u017etama v\u0117lesn\u0117je kalboje.<\/p>\n
I\u0161vados buvo aptartos specializuotuose akademiniuose seminaruose Vienoje, kur sutarta, kad abu pamokslai tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi autenti\u0161kais \u0161v. Augustino k\u016briniais. Tokie radiniai yra reti, nes did\u017eioji dalis ankstyv\u0173j\u0173 tekst\u0173 tradicijos i\u0161liko fragmenti\u0161kai, o daugel\u012f rankra\u0161\u010di\u0173 sunaikino karai ir gaisrai.<\/p>\n
Ne ma\u017eiau intriguoja ir pamoksl\u0173 kelias iki Pelplino. Pasak mokslinink\u0173, rankra\u0161tis grei\u010diausiai perra\u0161ytas i\u0161 dar senesnio pavyzd\u017eio, galb\u016bt susijusio su Amelungsborno vienuolynu \u017demutin\u0117je Saksonijoje, kurio dalis rinkini\u0173 v\u0117liau \u017euvo per Trisde\u0161imties met\u0173 kar\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pelplino bibliotekoje rastame XII am\u017eiaus rankra\u0161tyje identifikuoti du iki \u0161iol ne\u017einoti \u0161v. Augustino pamokslai, ai\u0161kinantys gin\u010dyt\u0105 Biblijos epizod\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":37250,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[21107,28621,28619,15045,28618,28620,3034],"miestas":[],"class_list":["post-37249","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-biblija","tag-corpus-scriptorum-ecclesiasticorum-latinorum","tag-pelplinas","tag-rankrasciai","tag-sv-augustinas","tag-teologija","tag-viduramziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37249","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37249"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37249\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37250"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37249"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37249"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37249"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37249"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}