Vasar\u0105 prie upi\u0173, e\u017eer\u0173 ar tvenkini\u0173 daugelis pastebi vandenyje plaukiojan\u010dias gyvates ir nat\u016braliai sunerimsta, ar jos gali \u012fk\u0105sti maudantis. Herpetolog\u0173 teigimu, tokie atvejai yra itin reti, nes vandenyje gyvat\u0117s paprastai u\u017esiima med\u017eiokle ir stengiasi \u017emogaus vengti.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad \u012fkandimas vandenyje teori\u0161kai \u012fmanomas, nes kai kurios r\u016b\u0161ys \u010dia gaudo grob\u012f. Ta\u010diau praktikoje situacij\u0173, kai gyvat\u0117 vandenyje s\u0105moningai pult\u0173 \u017emog\u0173, beveik nefiksuojama, o dauguma susid\u016brim\u0173 baigiasi tuo, kad gyvat\u0117 tiesiog pasitraukia.<\/p>\n
Kokias gyvates da\u017eniausiai matome vandenyje?<\/p>\n
Da\u017eniausiai vandens telkiniuose sutinkami \u017eal\u010diai, kurie \u017emon\u0117ms nepavojingi. Jie gerai plaukioja, neretai nardo ir aktyviai ie\u0161ko maisto, tod\u0117l i\u0161 tolo gali atrodyti gr\u0117smingai, ypa\u010d jei pasirodo netik\u0117tai \u0161alia kranto.<\/p>\n
Vandenyje plaukiojantys \u017eal\u010diai da\u017eniausiai med\u017eioja smulkias \u017euvis ar kitus vandens gyv\u016bnus. D\u0117l to \u017emon\u0117ms kartais susidaro \u012fsp\u016bdis, kad gyvat\u0117 art\u0117ja ty\u010dia, nors realiai ji juda savo mar\u0161rutu arba ie\u0161ko sl\u0117ptuv\u0117s pakrant\u0117s augmenijoje.<\/p>\n
Kod\u0117l \u012fkandimai vandenyje beveik nepasitaiko?<\/p>\n
Herpetologai ai\u0161kina, kad gyvat\u0117ms \u017emogus n\u0117ra grobis, tod\u0117l jos neturi prie\u017easties pulti. \u012ekandimai da\u017eniausiai \u012fvyksta sausumoje, kai gyvat\u0117 u\u017eminama, prispaud\u017eiama ar bandoma paimti \u012f rankas, o ne tada, kai ji ramiai plaukioja.<\/p>\n
Vandenyje gyvatei sud\u0117tingiau \u201eprisiri\u0161ti\u201c prie objekto, o pats kontaktas da\u017eniausiai b\u016bna trumpas. Net ir priart\u0117jusi gyvat\u0117 paprastai stengiasi i\u0161vengti \u017emogaus, o agresyviau reaguoti gali tik gindamasi, jei jau\u010diasi \u012fsprausta \u012f kamp\u0105.<\/p>\n
Kaip atpa\u017einti nepavojing\u0105 \u017ealt\u012f?<\/p>\n
Vandens telkiniuose pastebimi \u017eal\u010diai neretai b\u016bna alyvuogi\u0173 ar pilk\u0161vai rudos spalvos, su d\u0117m\u0117tu ra\u0161tu, kartais primenan\u010diu \u0161achmat\u0173 lent\u0105. D\u0117l tokio ra\u0161to kai kur jie klaidingai vadinami \u201e\u0161achmatin\u0117mis angimis\u201c, nors tai n\u0117ra atskira pavojing\u0173 gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161is.<\/p>\n
Vis d\u0117lto vien pagal spalv\u0105 suklysti lengva, nes atspalviai gali skirtis priklausomai nuo am\u017eiaus ir aplinkos. Jei kyla abejoni\u0173, saugiausia laikytis atstumo ir nem\u0117ginti gyvat\u0117s gaudyti ar i\u0161vyti rankomis.<\/p>\n
K\u0105 daryti sutikus gyvat\u0119 maudantis?<\/p>\n
Jei vandenyje pamat\u0117te gyvat\u0119, rekomenduojama ramiai pasitraukti \u012f kit\u0105 viet\u0105 ir vengti staigi\u0173 judesi\u0173, kurie gali sukelti panik\u0105 ar nety\u010din\u012f kontakt\u0105. Da\u017eniausiai pakanka keli\u0173 metr\u0173 atstumo, kad gyvat\u0117 pati nuplaukt\u0173 \u0161alin.<\/p>\n
Maudantis taip pat verta rinktis atviresnes vietas, kur ma\u017eiau pakrant\u0117s augmenijos ir \u0161ak\u0173, nes b\u016btent ten gyvat\u0117s da\u017eniau slepiasi ar ilsisi. Jei gyvat\u0117 pastebima da\u017enai, verta informuoti vietos prie\u017ei\u016br\u0105, ypa\u010d jei tai populiari maudykla.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gyvat\u0117s vandenyje da\u017eniausiai yra nepavojingi \u017eal\u010diai, o \u012fkandimai maudantis beveik nefiksuojami \u2013 ekspertai paai\u0161kina, kada rizika i\u0161 ties\u0173 kyla.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,1482,28700,7356,707,14384,28699],"miestas":[],"class_list":["post-37297","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gyvates","tag-herpetologija","tag-ikandimai","tag-laukiniai-gyvunai","tag-maudynes","tag-zalciai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37297\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37297"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}