{"id":37305,"date":"2026-06-26T11:23:36","date_gmt":"2026-06-26T11:23:36","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/26\/mokslininkas-apie-kachovkos-tvenkini-didysis-lugis-nebegris-vietoje-jo-sparciai-auga-naujas-miskas\/"},"modified":"2026-06-26T11:23:36","modified_gmt":"2026-06-26T11:23:36","slug":"mokslininkas-apie-kachovkos-tvenkini-didysis-lugis-nebegris-vietoje-jo-sparciai-auga-naujas-miskas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/26\/mokslininkas-apie-kachovkos-tvenkini-didysis-lugis-nebegris-vietoje-jo-sparciai-auga-naujas-miskas\/","title":{"rendered":"Mokslininkas apie Kachovkos tvenkin\u012f: Didysis Lugis nebegr\u012f\u0161, vietoje jo spar\u010diai auga naujas mi\u0161kas"},"content":{"rendered":"<p>Kachovkos tvenkinio vietoje Ukrainoje formuojasi nauja, greitai besikei\u010dianti ekosistema, o istorinis Didysis Lugis tokia forma, kokia buvo iki u\u017etvankos statyb\u0173, nebeatsikurs. Tok\u012f vertinim\u0105 vie\u0161ai pateikia Ukrainos mokslininkai, stebintys, kaip po vandens nusl\u016bgimo kra\u0161tovaizdis per kelerius metus \u012fgauna visai kit\u0105 pavidal\u0105.<\/p>\n<p>Pasak botanik\u0173, buvusio vandens telkinio dugne liko storas derlingo dumblo sluoksnis, tod\u0117l augalija atsikuria itin spar\u010diai. Vietov\u0117, kuri\u0105 ilg\u0105 laik\u0105 deng\u0117 vanduo, dabar u\u017e\u017eelia kr\u016bmais ir med\u017eiais, o jauni \u017eeldiniai kai kur jau pasiekia keli\u0173 metr\u0173 auk\u0161t\u012f.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l ankstesnis Didysis Lugis nebeatsikurs?<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 teigimu, gamtoje ne\u012fmanoma tiksliai \u201eatsukti\u201c proces\u0173 atgal, nes pasikeit\u0117 reljefas, susiformavo nauji dirvo\u017eemiai ir pakito vandens re\u017eimas. Tod\u0117l net ir atsisakius \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo, teritorija vystysis pagal naujas s\u0105lygas, o ne gr\u012f\u0161 \u012f istorin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n<p>Didysis Lugis siejamas su Dniepro \u017eemupio u\u017eliejamomis pievomis, senvag\u0117mis ir salp\u0173 mozaika, kuri\u0105 stipriai pakeit\u0117 hidroin\u017eineriniai sprendimai. Dabartin\u0117 dinamika rodo kit\u0105 krypt\u012f: vietoje atvir\u0173 salp\u0173 plot\u0173 vis labiau ry\u0161k\u0117ja gluosni\u0173 ir tuop\u0173 s\u0105\u017ealynai, pereinantys \u012f u\u017eliejam\u0105 mi\u0161k\u0105.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Nauja ekosistema: mi\u0161k\u0173, pelki\u0173 ir atvir\u0173 plot\u0173 mozaika<\/p>\n<p>Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161iandien teritorija primena marg\u0105 kompleks\u0105, kuriame greta atsiranda jaunuolynai, \u0161lapyn\u0117s ir atviros sm\u0117lingos ar dumblingos aik\u0161tel\u0117s. Tokia strukt\u016bra gali sudaryti s\u0105lygas didesnei biologinei \u012fvairovei, ta\u010diau kartu rei\u0161kia ir didesn\u012f nestabilum\u0105, kol sistema \u201esusistov\u0117s\u201c.<\/p>\n<p>Vertinant keli\u0173 met\u0173 perspektyv\u0105, svarstoma, kad \u010dia gali susiformuoti itin didelis u\u017eliejamas mi\u0161kas, ta\u010diau galutinis vaizdas priklausys nuo hidrologijos, klimato s\u0105lyg\u0173 ir \u017emogaus veiklos. D\u0117l to mokslininkai ragina sistemingai steb\u0117ti poky\u010dius ir vertinti, kurios teritorijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti paliktos nat\u016braliai kaitai, o kur reikalingas valdymas.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kuo neramina invazin\u0117s r\u016b\u0161ys ir duomen\u0173 tr\u016bkumas?<\/p>\n<p>Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 \u012fvardijamas invazini\u0173 augal\u0173 plitimas, kai greitai besiple\u010dian\u010dios r\u016b\u0161ys gali i\u0161stumti vietines bendrijas ir pakeisti nat\u016brali\u0105 sukcesij\u0105. Mokslininkai mini, kad tokiais atvejais gali prireikti apgalvoto \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo, kad procesai b\u016bt\u0173 suvaldyti ir neper\u017eengt\u0173 rib\u0173, kurios ilgainiui nuskurdint\u0173 ekosistem\u0105.<\/p>\n<p>Dar viena problema susijusi su retais ir endeminiais augalais, kuri\u0173 buvein\u0117s gal\u0117jo b\u016bti pa\u017eeistos ar prarastos. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dalies teritorij\u0173 i\u0161samiai i\u0161tirti \u0161iuo metu ne\u012fmanoma, tod\u0117l ne visada galima patvirtinti, ar kai kurios r\u016b\u0161ys i\u0161liko, ar j\u0173 populiacijos jau sunyko.<\/p>\n<p>\u201ePirmin\u0117s b\u016bkl\u0117s gamtoje atkurti ne\u012fmanoma. To buvusio Did\u017eiojo Lugio nebebus, nes reljefas ir dirvo\u017eemiai jau kitokie\u201c, \u2013 sak\u0117 Ukrainos mokslininkas, komentuodamas situacij\u0105 buvusio Kachovkos tvenkinio teritorijoje.<\/p>\n<p>Ekspertai sutaria, kad po Kachovkos hidroin\u017einerin\u0117s sistemos gri\u016bties pasekm\u0117s dar ilgai bus vertinamos tiek gamtosauginiu, tiek socialiniu ir ekonominiu po\u017ei\u016briu. Vis d\u0117lto vienas dalykas ai\u0161k\u0117ja jau dabar: teritorija ne \u201egr\u012f\u017eta\u201c, o kuria nauj\u0105 gamtin\u0119 realyb\u0119, kuri\u0105 teks suprasti ir atsakingai pri\u017ei\u016br\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kachovkos tvenkinio vietoje formuojasi nauja ekosistema, o istorinis Didysis Lugis nebeatsikurs: mokslininkai \u012fsp\u0117ja ir d\u0117l invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gr\u0117sm\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[28714,23278,101,151,3686,21320,28715],"miestas":[],"class_list":["post-37305","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-didysis-lugis","tag-dniepras","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-invazines-rusys","tag-kachovkos-tvenkinys","tag-ukrainos-mokslininkai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37305","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37305"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37305\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37305"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37305"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37305"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37305"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}