Ewa Dzieduszycka gim\u0117 1879 metais Ch\u0142opicuose, o anksti netekusi motinos augo \u0161eimoje, kurioje artumo ir d\u0117mesio netr\u016bko ne visada. T\u0117vas W\u0142adys\u0142awas Koziebrodzkis buvo aktyvus vie\u0161ojo gyvenimo \u017emogus, tod\u0117l kasdien\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105 per\u0117m\u0117 artimieji, o vaikyst\u0117 prab\u0117go Koz\u0142owe.<\/p>\n
I\u0161silavinim\u0105 ji gavo kruop\u0161\u010diai organizuot\u0105: pirmiausia mok\u0117 privat\u016bs mokytojai, v\u0117liau mok\u0117si Jaros\u0142awio vienuolyno mokykloje. V\u0117lesniuose prisiminimuose ji \u0161i\u0105 patirt\u012f vertino kriti\u0161kai, atkreipdama d\u0117mes\u012f \u012f higienos stok\u0105 ir perd\u0117t\u0105 kuklumo samprat\u0105, ypa\u010d taikyt\u0105 merginoms.<\/p>\n
Jaunyst\u0117je Ewa daug keliavo ir i\u0161 arti mat\u0117, kaip skirtingose Europos vietose moterims ir vyrams galioja nevienodos elgesio ir aprangos normos. \u0160ios patirtys formavo jos laikysen\u0105: ji greitai pasteb\u0117davo visuomen\u0117s taisykli\u0173 nenuoseklum\u0105 ir nevengdavo j\u0173 \u012fvardyti.<\/p>\n
1900 metais ji i\u0161tek\u0117jo u\u017e W\u0142adys\u0142awo Dzieduszyckio ir apsigyveno Jezupolyje, kur gim\u0117 trys vaikai. Ta\u010diau dvaro kasdienyb\u0117 jai \u0117m\u0117 atrodyti monotoni\u0161ka, tod\u0117l vis didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 \u012fgijo aktyvus jud\u0117jimas ir kelion\u0117s.<\/p>\n
B\u016btent tada jos gyvenime atsirado dviratis, tap\u0119s ne tik transporto priemone, bet ir laisv\u0117s simboliu. Ji priklaus\u0117 pirmosioms lenk\u0117ms, kurios ry\u017eosi va\u017ein\u0117ti, o mokytis teko slapta, nes vie\u0161a moters kelion\u0117 dvira\u010diu gal\u0117jo virsti apkalbomis ir skandalu.<\/p>\n
V\u0117liau \u0161eima \u012fsigijo automobil\u012f, laikom\u0105 vienu pirm\u0173j\u0173 toki\u0173 apylink\u0117je, ta\u010diau Ewa tuo neapsiribojo. Ji jodin\u0117jo, slidin\u0117jo, keliavo p\u0117s\u010diomis po kalnus, o jos aktyvumas ry\u0161kiai kontrastavo su to meto l\u016bkes\u010diais aristokrat\u0173 moteriai.<\/p>\n
I\u0161 Jezupolio ji organizuodavo vis tolimesnes i\u0161vykas: nuo Tatr\u0173 ir Zakopan\u0117s iki kelioni\u0173 \u012f \u0160iaur\u0117s Afrik\u0105, Palestin\u0105, Graikij\u0105, Rumunij\u0105 ir Indij\u0105. Keliaudama ji fiksuodavo \u012fsp\u016bd\u017eius u\u017era\u0161uose, o \u012f \u017eygius neretai leisdavosi viena, su savimi pasiimdama ir fotoaparat\u0105.<\/p>\n
Jos vardas siejamas ir su kelioni\u0173 dokumentavimu: ji laikoma pirm\u0105ja lenke, apra\u0161iusi ir u\u017efiksavusi kelion\u0119 \u012f Indij\u0105, o \u0161i\u0105 patirt\u012f apibendrino knygoje apie Indij\u0105 ir Himalajus. Pasakojimuose akcentavo ne rekordus, o pa\u017einim\u0105, tod\u0117l net svarbius pasiekimus da\u017enai min\u0117davo tarsi tarp kitko.<\/p>\n
Ji ra\u0161\u0117 knygas, apsakymus ir straipsnius, vert\u0117 i\u0161 angl\u0173 bei pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173, o jos tekstai pasiekdavo pla\u010di\u0105 auditorij\u0105 tuometin\u0117je spaudoje. \u0160i k\u016bryba leido jai i\u0161likti matomai ne tik kaip keliautojai, bet ir kaip pasakotojai, sugeban\u010diai kelion\u0119 paversti socialiniu ir kult\u016briniu komentaru.<\/p>\n
Antrasis pasaulinis karas sudau\u017e\u0117 \u0161eimos gyvenim\u0105: vyras pateko \u012f NKVD rankas, dukra buvo i\u0161tremta \u012f Kazachstan\u0105, o pati Ewa 1944 metais buvo suimta. Ji kalinta Gross-Rosen stovykloje, o po karo apsigyveno Vroclave pas s\u016bn\u0173.<\/p>\n
Gyvenimo pabaigoje, po traumos, kuri apribojo jud\u0117jim\u0105, ji \u0117m\u0117 ra\u0161yti atsiminimus ir 1961 metais pareng\u0117 rankra\u0161t\u012f. Ewa Dzieduszycka mir\u0117 1965 metais Vroclave, o jos prisiminimai publikuoti gerokai v\u0117liau, kai \u0161eima ry\u017eosi juos i\u0161leisti jau XXI am\u017eiuje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ewa Dzieduszycka slapta i\u0161moko va\u017eiuoti dvira\u010diu, lau\u017e\u0117 savo laikme\u010dio normas, keliavo iki Indijos ir paliko ry\u0161k\u0173 kelioni\u0173 bei atsiminim\u0173 palikim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[4406,28924,28926,3705,3871,28925,8046],"miestas":[],"class_list":["post-37531","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kultura","tag-dviraciai","tag-ewa-dzieduszycka","tag-gross-rosen","tag-himalajai","tag-keliones","tag-moteru-istorija","tag-vroclavas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37531","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37531"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37531\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37531"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37531"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37531"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37531"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}