Ma\u017edaug prie\u0161 56 mln. met\u0173, per epizod\u0105, vadinam\u0105 paleoceno\u2013eoceno terminio maksimumo laikotarpiu (PETM), \u017dem\u0117s temperat\u016bra per vos apie 5 t\u016bkst. met\u0173 pakilo 5\u20136 laipsniais Celsijaus. Analiz\u0117, publikuota leidinyje \u201eNature Communications\u201c, rodo, kad daugelyje region\u0173 tuometiniai mi\u0161kai nustojo veikti kaip efektyvus anglies dioksido sug\u0117riklis, o tai gal\u0117jo prat\u0119sti pasaulin\u0119 kriz\u0119 daugiau nei 100 t\u016bkst. met\u0173.<\/p>\n
PETM suk\u0117l\u0117 staigus did\u017eiulio kiekio anglies dioksido patekimas \u012f atmosfer\u0105. D\u0117l to pakilo vidutin\u0117 \u017dem\u0117s temperat\u016bra ir ji i\u0161liko auk\u0161ta ma\u017edaug 200 t\u016bkst. met\u0173. Augalai, kurie \u012fprastai stabilizuoja klimat\u0105, kaupdami angl\u012f lapuose, medienoje, \u0161aknyse ir dirvo\u017eemyje, daugelyje vietovi\u0173 nebesp\u0117jo prisitaikyti prie tokio spartaus at\u0161ilimo.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama Juliano Roggerio i\u0161 \u201eETH Zurich\u201c ir Veros Korasidis i\u0161 \u201eUniversity of Melbourne\u201c, sujung\u0117 pa\u017eang\u0173 augal\u0173 evoliucijos model\u012f su paleontologiniuose sluoksniuose randam\u0173 \u017eiedadulki\u0173 duomenimis bei lap\u0173 fosilij\u0173 po\u017eymiais. Mokslininkai atk\u016br\u0117, kaip keit\u0117si augal\u0173 auk\u0161tis, lap\u0173 mas\u0117 ir lapus metan\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 dalis trijose vietov\u0117se: Bighorno baseine dabartin\u0117se JAV, \u0160iaur\u0117s j\u016bros regione ir Arkties zonoje.<\/p>\n
Modelio rezultatai ir \u017eiedadulki\u0173 \u012fra\u0161ai leid\u017eia manyti, kad nors at\u0161ilimas truko t\u016bkstan\u010dius met\u0173, mi\u0161kai nesp\u0117jo prisitaikyti nei evoliuci\u0161kai, nei migruodami \u012f tinkamesnio klimato teritorijas. D\u0117l to ekosistemos prarado geb\u0117jim\u0105 efektyviai kaupti angl\u012f biomasoje ir dirvo\u017eemyje.<\/p>\n
Vidutin\u0117se platumose, tokiose kaip Bighorno baseinas Uoliniuose kalnuose, \u017eiedadulki\u0173 duomenys rodo ry\u0161k\u0173 poslink\u012f \u012f \u017eemesnius augalus, tarp j\u0173 ir papar\u010dius, kurie geriau pakelia sausr\u0105 bei kar\u0161t\u012f. Tuo pat metu ma\u017e\u0117jo auk\u0161t\u0173 lapuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173, o i\u0161 suakmen\u0117jusi\u0173 dirvo\u017eemi\u0173 tyrim\u0173 matyti, kad krito organin\u0117s anglies kiekis, sukauptas grunte.<\/p>\n
Per kriz\u0119 i\u0161likusi\u0173 augal\u0173 lapai tapo storesni ir sunkesni. Tokia strategija pad\u0117jo i\u0161tverti intensyvi\u0105 saul\u0119 ir vandens tr\u016bkum\u0105, nes dalis vandens kaupiama lapuose, ta\u010diau kartu ma\u017e\u0117jo geb\u0117jimas sugerti anglies dioksid\u0105 i\u0161 atmosferos.<\/p>\n
D\u0117l to kra\u0161tovaizdis, kuriame dominavo \u017eemesni, sausrai atsparesni augalai, sukaup\u0117 ma\u017eiau anglies tiek ant\u017eemin\u0117je biomasoje, tiek dirvo\u017eemyje. Autoriai vertina, kad d\u0117l \u0161io augalijos reguliacini\u0173 funkcij\u0173 praradimo \u201esausumos anglies sug\u0117riklis\u201c gal\u0117jo b\u016bti reik\u0161mingai susilpn\u0117j\u0119s de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n
\u201ePasaulinis at\u0161ilimas, vir\u0161ij\u0119s 4 laipsnius Celsijaus, PETM laikotarpiu per\u017eeng\u0117 vidutin\u0117s klimato juostos augalijos prisitaikymo galimybes\u201c, \u2013 teig\u0117 Julianas Roggeris.<\/p>\n
Tolimojoje \u0161iaur\u0117je ekosistemos reagavo kitaip. Arkties vietov\u0117je tyr\u0117jai fiksuoja augal\u0173 auk\u0161\u010dio ir biomas\u0117s did\u0117jim\u0105, o \u017eiedadulki\u0173 \u012fra\u0161ai rodo, kad spygliuo\u010di\u0173 mi\u0161kus keit\u0117 lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kai ir pelk\u0117s. Arkties regione tuomet pasirod\u0117 net augalai, paprastai siejami su subtropikais, pavyzd\u017eiui, palm\u0117s.<\/p>\n
Modelis leid\u017eia manyti, kad \u0161iltesn\u0117je Arkties aplinkoje augalija gal\u0117jo tapti produktyvesn\u0117 ir geriau kaupti angl\u012f. Vis d\u0117lto \u0161is regioninis produktyvumo augimas neatsv\u0117r\u0117 nuostoli\u0173 vidutin\u0117se platumose, kur augalai klimato reguliavimo funkcijas prarado grei\u010diau, nei sp\u0117jo prisitaikyti.<\/p>\n
Remiantis analize, PETM buvo susij\u0119s su reik\u0161mingos sausumos anglies atsarg\u0173 dalies praradimu ir l\u0117tu, ma\u017edaug 70\u2013100 t\u016bkst. met\u0173 trukusiu, augal\u0173 biomas\u0117je ir dirvo\u017eemiuose sukauptos anglies atsarg\u0173 atstatymu. B\u016btent \u0161i v\u0117luojanti regeneracija gal\u0117jo prailginti pasaulin\u012f at\u0161ilimo epizod\u0105.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 tyrimai rodo, kad klimat\u0105 reguliuoti galinti augalija atsik\u016br\u0117 labai l\u0117tai, tod\u0117l at\u0161ilimas truko ilgiau\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 Julianas Roggeris ir Vera Korasidis.<\/p>\n
Mokslininkai primena, kad \u0161iandien \u017dem\u0117 \u0161yla ma\u017edaug de\u0161imt kart\u0173 grei\u010diau nei PETM laikotarpiu. Tai rei\u0161kia, kad \u0161iuolaikin\u0117s ekosistemos turi gerokai ma\u017eiau laiko migracijai, evoliuciniam prisitaikymui ar r\u016b\u0161in\u0117s sud\u0117ties poky\u010diams nei tuometiniai mi\u0161kai.<\/p>\n
Jei pasaulinis at\u0161ilimas vir\u0161ys 4 laipsnius Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, daugelis biom\u0173 gali atsidurti pana\u0161ioje pad\u0117tyje kaip vidutin\u0117s juostos mi\u0161kai per PETM. Vietoj pla\u010di\u0173, auk\u0161t\u0173 med\u017ei\u0173, sukaupian\u010di\u0173 daug anglies, kra\u0161tovaizdyje gali \u012fsivyrauti \u017eemesni, atsparesni, ta\u010diau ma\u017eiau efektyv\u016bs augal\u0173 taksonai.<\/p>\n
Mokslin\u0117je literat\u016broje taip pat pabr\u0117\u017eiama, kad didesn\u0117 CO2 koncentracija atmosferoje ne visada rei\u0161kia spartesn\u012f augal\u0173 augim\u0105, nes j\u012f gali riboti azoto ir fosforo tr\u016bkumas. Tai dar labiau ma\u017eina sausumos ekosistem\u0173 potencial\u0105 veikti kaip anglies sug\u0117rikliams spar\u010diai \u0161ylan\u010diame pasaulyje.<\/p>\n
Tokiu atveju svarbus gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys, kai augalija sugeria dal\u012f antropogenini\u0173 emisij\u0173, gali reik\u0161mingai susilpn\u0117ti. PETM istorija rodo, kad augalijos klimatin\u0117s funkcijos atsikuria ne per de\u0161imtme\u010dius, o per t\u016bkstantme\u010dius.<\/p>\n
\u201eTai, kas \u012fvyko \u017dem\u0117je prie\u0161 56 mln. met\u0173, parodo, kaip svarbu suprasti, ar biologin\u0117s sistemos gali susp\u0117ti su spar\u010diu klimato kaitos tempu ir i\u0161laikyti efektyvi\u0105 anglies sekvestracij\u0105\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Roggeris ir Korasidis.<\/p>\n
Nors PETM tyrimai daugiausia koncentruojasi \u012f augalij\u0105, autoriai pabr\u0117\u017eia, kad sausumos biosferos poky\u010diai buvo susij\u0119 ir su vandenyn\u0173 reakcija, \u012fskaitant vandens r\u016bg\u0161t\u0117jim\u0105 bei gilumin\u0117s cirkuliacijos poky\u010dius. Tai papildomai silpnino pasaulin\u012f anglies cikl\u0105, o sausumos ekosistemos, vietoje stabilizatoriaus vaidmens, laikinai tapo papildom\u0173 sutrikim\u0173 \u0161altiniu. \u0160i\u0173 keli\u0173 sistem\u0173 s\u0105veikos supratimas svarbus ir tod\u0117l, kad pana\u0161\u016bs procesai \u0161iandien stebimi vandenynams reaguojant \u012f \u0161iuolaikines emisijas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat pa\u017eymi, kad PETM yra vienas vertingiausi\u0173 \u201enat\u016brali\u0173 eksperiment\u0173\u201c \u017dem\u0117s istorijoje. Anglies emisij\u0173 tempas ir mastas buvo tokie dideli, kad i\u0161balansavo anks\u010diau stabilias s\u0105sajas tarp augalijos, dirvo\u017eemi\u0173 ir atmosferos. \u0160iuolaikiniai klimato modeliai PETM naudoja slenks\u010diams tikrinti \u2013 nuo kada sausumos ekosistemos ima prarasti reguliacines funkcijas. I\u0161vados ai\u0161kios: kai at\u0161ilimas vyksta pernelyg greitai, net turtingos ir \u012fvairios ekosistemos gali pereiti \u012f ilgalaik\u0119 nusilpimo faz\u0119, o gr\u012f\u017eimas i\u0161 jos u\u017etrunka t\u016bkstantme\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ma\u017edaug prie\u0161 56 mln. met\u0173, per epizod\u0105, vadinam\u0105 paleoceno\u2013eoceno terminio maksimumo laikotarpiu (PETM), \u017dem\u0117s temperat\u016bra per vos apie 5 t\u016bkst. met\u0173 pakilo 5\u20136 laipsniais Celsijaus. Analiz\u0117, publikuota leidinyje \u201eNature Communications\u201c, rodo, kad daugelyje region\u0173 tuometiniai mi\u0161kai nustojo veikti kaip efektyvus anglies dioksido sug\u0117riklis, o tai gal\u0117jo prat\u0119sti pasaulin\u0119 kriz\u0119 daugiau nei 100 t\u016bkst. met\u0173. PETM […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3766,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3765","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3765","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3765"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3765\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3766"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3765"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}