Marija Antonina \u010caplicka buvo lenk\u0173 kilm\u0117s antropolog\u0117, kurios karjera XX am\u017eiaus prad\u017eioje klost\u0117si tarp Var\u0161uvos, Londono ir Oksfordo, o ry\u0161kiausias jos darbas siejamas su Sibiro taut\u0173 tyrimais. Nors anuomet jos pavard\u0117 skamb\u0117jo akademin\u0117je ir spaudos erdv\u0117je, \u0161iandien ji da\u017eniau minima kaip primir\u0161ta savo laikme\u010dio mokslinink\u0117.<\/p>\n
Ji gim\u0117 1884 metais Var\u0161uvoje, \u0161eimoje, kuri tur\u0117jo bajori\u0161k\u0173 \u0161akn\u0173, ta\u010diau realios finansin\u0117s atramos nebetur\u0117jo. D\u0117l to jauna moteris anksti prad\u0117jo savaranki\u0161kai u\u017esidirbti: dirbo mokytoja, korepetitore, sekretore, lygiagre\u010diai ie\u0161kodama keli\u0173 \u012f i\u0161silavinim\u0105.<\/p>\n
Rusijos imperijos valdomoje Lenkijoje moterims kelias \u012f reguliarias universitetines studijas buvo smarkiai ribotas, tod\u0117l \u010caplicka mok\u0117si per alternatyvias institucijas ir neformalius akademinius tinklus. Ji lank\u0117 paskaitas, dalyvavo mokslo draugij\u0173 veikloje, mezg\u0117 ry\u0161ius su intelektualais ir band\u0117 j\u0117gas literat\u016broje, ta\u010diau tikras l\u016b\u017eis \u012fvyko gavus stipendij\u0105 studijoms u\u017esienyje.<\/p>\n
1910 metais ji i\u0161vyko \u012f London\u0105, kur prad\u0117jo studijas London School of Economics, o v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f Oksford\u0105 ir mok\u0117si Somerville College, vienoje pa\u017eangiausi\u0173 moterims atviresni\u0173 tuo metu veikusi\u0173 kolegij\u0173. Akademin\u0117 aplinka nebuvo lengva, nes dalis universiteto bendruomen\u0117s \u012f moter\u0173 viet\u0105 moksle vis dar \u017ei\u016br\u0117jo skepti\u0161kai.<\/p>\n
Nepaisant to, 1915 metais ji apgyn\u0117 antropologijos daktaro laipsn\u012f ir \u012fsitvirtino kaip tyr\u0117ja, galinti dirbti su skirting\u0173 region\u0173 \u0161altiniais. Ypa\u010d svarbi tapo jos rus\u0173 kalbos kompetencija, leidusi pasiekti brit\u0173 mokslininkams menkiau prieinamus Sibiro taut\u0173 apra\u0161ymus ir carin\u0117s Rusijos etnografinius tekstus.<\/p>\n
\u0160i\u0105 krypt\u012f sustiprino 1914 metais pasirod\u017eiusi jos knyga Aboriginal Siberia, kurioje apibendrinti ir suklasifikuoti to meto duomenys apie Sibiro vietines bendruomenes. Ta\u010diau \u010caplicka nenor\u0117jo likti vien archyv\u0173 ir bibliotek\u0173 tyr\u0117ja, tod\u0117l ry\u017eosi ekspedicijai \u012f pa\u010dius regionus, apie kuriuos ra\u0161\u0117.<\/p>\n
1914 metais ji i\u0161vyko \u012f ekspedicij\u0105, kurios mar\u0161rutas driek\u0117si per Var\u0161uv\u0105, Maskv\u0105 ir Krasnojarsk\u0105 link Jenisiejaus. Kartu keliavo keli bendrakeleiviai, o pagrindinis tikslas buvo rinkti lauko duomenis apie Sibiro tautas, j\u0173 kasdienyb\u0119, tik\u0117jimus ir socialines strukt\u016bras.<\/p>\n
Planus netrukus komplikavo Pirmasis pasaulinis karas: dalis ekspedicijos dalyvi\u0173 gr\u012f\u017eo \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Britanij\u0105, o \u010caplicka su vienu kolega liko Sibire visai \u017eiemai. \u0160is laikotarpis tapo vienu produktyviausi\u0173 jos biografijoje, bet kartu ir fizi\u0161kai bei emoci\u0161kai alinantis.<\/p>\n
Kelion\u0117s metu ji fotografavo, ra\u0161\u0117 etnografinius u\u017era\u0161us, fiksavo matavimus, naudojo fonograf\u0105 balsams ir dainoms \u012fra\u0161yti, mok\u0117si vietini\u0173 kalbos pagrind\u0173. Ji apra\u0161in\u0117jo bendruomeni\u0173 papro\u010dius, pasakojimus ir band\u0117 pelnyti pasitik\u0117jim\u0105, o tai lauko antropologijoje visada yra esmin\u0117 tyrimo s\u0105lyga.<\/p>\n
Didel\u0119 jos interes\u0173 dal\u012f sudar\u0117 \u0161amanizmo praktikos, dvasini\u0173 kult\u0173 strukt\u016bra ir klausimai, susij\u0119 su \u0161aman\u0173 vaidmenimis bendruomen\u0117se. V\u0117liau ji savo patirtis ir mokslines \u012f\u017evalgas sujung\u0117 \u012f 1916 metais i\u0161leist\u0105 knyg\u0105 My Siberian Year, kurioje kelion\u0117s pasakojimas persipina su analitiniais komentarais.<\/p>\n
Ekspedicija atne\u0161\u0117 \u010caplickai vie\u0161umo: ji skait\u0117 prane\u0161imus, ra\u0161\u0117 straipsnius, o spauda dom\u0117josi ir jos dr\u0105sa, ir tuo, kaip moteris tyr\u0117 \u201etolimus\u201c regionus tuo metu vyr\u0173 dominuotame moksle. 1916\u20131918 metais ji d\u0117st\u0117 Oksforde, pasakodama studentams apie Vidurio ir Ryt\u0173 Europos kontekstus bei Sibiro tautas.<\/p>\n
Ji taip pat \u012fsitrauk\u0117 \u012f moter\u0173 teisi\u0173 klausimus ir r\u0117m\u0117 Lenkijos nepriklausomyb\u0117s siekius, skaitydama vie\u0161as paskaitas Did\u017eiojoje Britanijoje. 1919 metais ji lank\u0117si Lenkijoje ir susitiko su J\u00f3zefu Pi\u0142sudskiu, kuris d\u0117kojo u\u017e jos tekstus brit\u0173 spaudoje.<\/p>\n
1920 metais Karali\u0161koji geografijos draugija jai skyr\u0117 Murchisono premij\u0105 u\u017e nuopelnus tyrin\u0117jant \u0161iaurin\u012f Sibir\u0105. I\u0161 \u0161alies tai atrod\u0117 kaip tvirtas profesinis kelias, ta\u010diau po karo akademin\u0117s vietos ir finansavimo galimyb\u0117s tapo dar labiau konkurencingos, o humanitariniams tyrimams da\u017enai tr\u016bko stabilaus r\u0117mimo.<\/p>\n
Galiausiai ji prarado universiteto pozicij\u0105, nesugeb\u0117jo gauti nuolatin\u0117s vietos ar l\u0117\u0161\u0173 naujai ekspedicijai, kaup\u0117si skolos ir asmeniniai sunkumai. 1921 metais Bristolyje, i\u0161gyvendama psichologin\u0119 kriz\u0119, ji nusi\u017eud\u0117 b\u016bdama 36 met\u0173.<\/p>\n
\u010caplickos istorija \u0161iandien da\u017enai aptariama kaip ankstyvosios moter\u0173 akademin\u0117s karjeros trapumo pavyzdys, kai pripa\u017einimas neb\u016btinai rei\u0161k\u0117 institucin\u012f stabilum\u0105. Jos darbai apie Sibiro tautas i\u0161lieka svarb\u016bs kaip lauko tyrim\u0173, \u0161altini\u0173 analiz\u0117s ir XX am\u017eiaus prad\u017eios antropologijos raidos liudijimas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antropolog\u0117s Marijos Antoninos \u010caplickos kelias nuo Var\u0161uvos iki Sibiro tyrim\u0173 atne\u0161\u0117 \u0161lov\u0119, bet baig\u0117si vienatve ir tragedija Bristolyje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[2242,29083,29084,29082,29085,6567,27604],"miestas":[],"class_list":["post-37716","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kultura","tag-antropologija","tag-jenisiejus","tag-karaliskoji-geografijos-draugija","tag-marija-antonina-caplicka","tag-murchisono-premija","tag-oksfordo-universitetas","tag-sibiras"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37716","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37716"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37716\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37716"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37716"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37716"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37716"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}