Po Kachovkos hidroelektrin\u0117s u\u017etvankos susprogdinimo 2023 metais mokslininkai prognozavo ilgalaikius ir pla\u010dius poky\u010dius Juodojoje j\u016broje. Ta\u010diau Ukrainos j\u016br\u0173 biologai teigia, kad ekosistema pasirod\u0117 atsparesn\u0117, o ry\u0161kiausi padariniai truko kelis m\u0117nesius.<\/p>\n
Apie tai kalb\u0117jo Ukrainos nacionalin\u0117s moksl\u0173 akademijos J\u016br\u0173 biologijos instituto direktoriaus pavaduotojas, biologijos moksl\u0173 daktaras Viktoras Dem\u010denka. Jo teigimu, did\u017eiausi\u0105 sm\u016bg\u012f suk\u0117l\u0117 \u012f j\u016br\u0105 patek\u0119s g\u0117las vanduo, u\u017eter\u0161tas organin\u0117mis ir pramonin\u0117mis med\u017eiagomis, i\u0161plautomis i\u0161 u\u017eliet\u0173 teritorij\u0173.<\/p>\n
\u201ePer pirm\u0105sias tris\u2013penkias dienas po avarijos vandens druskingumas net ties Odesa suma\u017e\u0117jo kelis kartus: nuo 16\u201317 promili\u0173 iki ma\u017edaug trij\u0173. \u017duvys, pablog\u0117jus s\u0105lygoms, gali migruoti. Taip jos ir padar\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 V. Dem\u010denka.<\/p>\n
Mokslininko teigimu, dalis r\u016b\u0161i\u0173 gali i\u0161gyventi staigius druskingumo poky\u010dius, ta\u010diau daug j\u016brini\u0173 organizm\u0173 g\u0117lo vandens neatlaiko. D\u0117l to dalis pakran\u010di\u0173 ekosistem\u0173 patyr\u0117 didel\u012f mirtingum\u0105, ypa\u010d ten, kur g\u0117lo vandens mas\u0117s ir ter\u0161alai laik\u0117si ilgiau.<\/p>\n
Vienas ai\u0161kiausi\u0173 poveikio pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 midijos, kurios prisitvirtina prie dugno ir negali pasitraukti i\u0161 pavojingos zonos. Pasak V. Dem\u010denkos, pakrant\u0117je tuo metu \u017euvo daugiau kaip 3 000 ton\u0173 midij\u0173, o j\u0173 \u017e\u016btis tapo svarbiu rodikliu vertinant ekologin\u0119 \u017eal\u0105.<\/p>\n
V. Dem\u010denka pa\u017eym\u0117jo, kad instituto specialistai rinko duomenis su galimu ekocidu susijusiame tyrime, vertindami biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s praradimus. Midijos, anot jo, yra patogus vertinimo objektas, nes tai ir komerci\u0161kai reik\u0161minga r\u016b\u0161is, tod\u0117l jos netektys lengviau objektyviai apskai\u010diuojamos nei migruojan\u010di\u0173 \u017euv\u0173 ar atviroje j\u016broje gyvenan\u010di\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n
\u201eMigruojan\u010dios \u017euvys ar vandenyje gyvenantys organizmai gal\u0117jo \u017e\u016bti, bet tai \u012frodyti sud\u0117tinga: reikia plataus masto steb\u0117senos, sugaudymo ar \u017euvusi\u0173 organizm\u0173 registravimo didel\u0117se teritorijose\u201c, \u2013 ai\u0161kino mokslininkas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai fiksavo, kad po \u012fvykio ekosistemoje vyko ir prie\u0161ingi procesai: dalis r\u016b\u0161i\u0173 trauk\u0117si, o kitos \u2013 spar\u010diai dauginosi. Pasak V. Dem\u010denkos, laikinai pager\u0117jus maisto bazei i\u0161augo kai kuri\u0173 dugnini\u0173 smulki\u0173 v\u0117\u017eiagyvi\u0173, mintan\u010di\u0173 organin\u0117mis liekanomis, gausa, ta\u010diau per ma\u017edaug metus r\u016b\u0161in\u0117 strukt\u016bra gr\u012f\u017eo prie \u012fprast\u0173 vidutini\u0173 rodikli\u0173.<\/p>\n
Midij\u0173 populiacijos, anot jo, taip pat prad\u0117jo atsikurti. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 g\u0117lo vandens sluoksnis daugiausia slinko pavir\u0161iumi ma\u017edaug 2\u20133 metr\u0173 gylyje, tod\u0117l dalis gilesn\u0117se vietose gyvenusi\u0173 midij\u0173 i\u0161liko, o v\u0117liau sudar\u0117 pagrind\u0105 atsinaujinimui.<\/p>\n
\u201e2024 metais mat\u0117me midij\u0173 dauginimosi suaktyv\u0117jim\u0105. Anks\u010diau konkurencija d\u0117l vietos prisitvirtinti buvo didesn\u0117, o po katastrofos i\u0161likusioms midijoms s\u0105lygos kur\u012f laik\u0105 buvo palankesn\u0117s\u201c, \u2013 teig\u0117 V. Dem\u010denka.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad greitesnis kai kuri\u0173 rodikli\u0173 gr\u012f\u017eimas \u012f \u012fprastas ribas nerei\u0161kia, jog padariniai visi\u0161kai i\u0161nyko. Tokie \u012fvykiai gali pakeisti buveines, maisto grandines ir pakran\u010di\u0173 zon\u0173 b\u016bkl\u0119 ilgesniam laikui, o tikslus poveikis priklauso nuo nuolatin\u0117s steb\u0117senos, tar\u0161os liku\u010di\u0173 ir tolesni\u0173 hidrologini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po Kachovkos HES susprogdinimo Juodoji j\u016bra patyr\u0117 staig\u0173 g\u0117lo, u\u017eter\u0161to vandens antpl\u016bd\u012f, bet mokslininkai sako, kad ekosistema atsistat\u0117 grei\u010diau nei…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,151,2312,6188,21321,2326,3687],"miestas":[],"class_list":["post-37864","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-ekosistemos","tag-juodoji-jura","tag-juru-biologija","tag-kachovkos-hes","tag-kachovkos-uztvanka","tag-midijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37864","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37864"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37864\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37864"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37864"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37864"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37864"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}