Tarptautini\u0173 atsiskaitym\u0173 bankas (BIS), da\u017enai vadinamas centrini\u0173 bank\u0173 banku, persp\u0117ja, kad spar\u010diai augan\u010dios investicijos \u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105 gali kaupti rizikas, kurios finans\u0173 rinkas paverst\u0173 jautrias bet kokiam sukr\u0117timui. Metin\u0117je ekonomin\u0117je ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, jog euforija technologij\u0173 sektoriuje gali persimesti \u012f platesn\u0119 ekonomik\u0105.<\/p>\n
BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisid\u0117jo prie augimo ir akcij\u0173 rink\u0173 rekord\u0173, ta\u010diau kartu didino ir finansin\u012f pa\u017eeid\u017eiamum\u0105. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, v\u0117lesnis prisitaikymas gali b\u016bti skausmingesnis tiek bendrov\u0117ms, tiek vartotojams.<\/p>\n
\u201e\u017dinut\u0117 yra skubi: politikos formuotojai tur\u0117t\u0173 veikti dar prie\u0161 apsisukim\u0105, nes v\u0117liau prisitaikymas bus skausmingesnis\u201c, \u2013 sak\u0117 BIS generalinis direktorius Pablo Hern\u00e1ndez de Cos.<\/p>\n
Ataskaitoje i\u0161skiriamas investicij\u0173 mastas. BIS skai\u010diuoja, kad penki did\u017eiausi vadinamieji hiperskal\u0117s debesijos ir technologij\u0173 \u017eaid\u0117jai 2025 ir 2026 metais gali \u012fsipareigoti DI infrastrukt\u016brai skirti daugiau nei 878 mlrd. eur\u0173, o tempas kai kuriais atvejais lenkia u\u017edirbam\u0105 peln\u0105 ir laisvus pinig\u0173 srautus.<\/p>\n
BIS ai\u0161kina, kad \u0161ias i\u0161laidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugal\u0117tojai, tod\u0117l bendrov\u0117s lenktyniauja investuodamos \u012f projektus, kuri\u0173 gr\u0105\u017ea i\u0161lieka neai\u0161ki. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai prover\u017eis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercin\u0119 logik\u0105.<\/p>\n
BIS lygina dabartin\u012f DI pakilim\u0105 su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX am\u017eiaus kanal\u0173 ir gele\u017einkeli\u0173 kar\u0161tin\u0117s, XX am\u017eiaus elektrifikacijos \u0161uolis ar v\u0117liau sprog\u0119s dotkom\u0173 burbulas. Bendras bruo\u017eas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo spar\u010diau nei realiai pagr\u012fsta gr\u0105\u017ea, o v\u0117liau sekdavo staigesnis atosl\u016bgis.<\/p>\n
Papildom\u0105 gr\u0117sm\u0119, BIS vertinimu, kelia \u012ftempti akcij\u0173 \u012fver\u010diai ir sud\u0117tingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis \u017eiedinis finansavimas, kai lust\u0173 gamintojai ar debesijos tiek\u0117jai investuoja \u012f DI laboratorijas, o \u0161ios v\u0117liau \u012fsipareigoja pirkti j\u0173 skai\u010diavimo resursus, taip tarsi perkelian\u010dios pinigus atgal \u012f pirminius finansuotojus per pajamas.<\/p>\n
Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per ma\u017eiau pri\u017ei\u016brimus ne bank\u0173 kanalus, \u012fskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rink\u0105. Tokia strukt\u016bra, BIS vertinimu, gali lemti greitesn\u012f ir a\u0161tresn\u012f nuosmuk\u012f, jei DI l\u016bkes\u010diai prad\u0117t\u0173 gri\u016bti.<\/p>\n
Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis da\u017eniau akcentuojama, kad DI pl\u0117tra turi ir pasl\u0117pt\u0105 kain\u0105, kuri atsispindi bendrovi\u0173 apskaitoje bei vartotoj\u0173 kainose, ypa\u010d d\u0117l duomen\u0173 centr\u0173 statyb\u0173, elektros poreikio ir specializuotos \u012frangos atnaujinimo.<\/p>\n
Viena i\u0161 \u012fvardijam\u0173 sri\u010di\u0173 yra duomen\u0173 centr\u0173 \u012frangos nusid\u0117v\u0117jimo prielaidos. Jei bendrov\u0117s daro prielaid\u0105, kad brangi \u012franga tarnaus ilgiau, s\u0105naudos paskirstomos per daugiau met\u0173, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinig\u0173 deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.<\/p>\n
Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurod\u0119s, kad per artimiausius \u0161e\u0161erius metus bendra DI infrastrukt\u016bros pl\u0117tra gal\u0117t\u0173 kainuoti apie 7 trln. eur\u0173. BIS atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis toki\u0173 projekt\u0173 gali b\u016bti finansuojami ir ne visuomet ai\u0161kiai matomomis strukt\u016bromis, kas nuosmukio atveju didint\u0173 netik\u0117tumo rizik\u0105.<\/p>\n
Be to, vis garsiau kalbama apie infliacin\u012f poveik\u012f, kai didel\u0117 paklausa DI serveriams ir j\u0173 komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugykl\u0173 sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotoj\u0173 elektronikai. BIS pabr\u0117\u017eia, kad elektros s\u0105naud\u0173 augimas ir duomen\u0173 centr\u0173 apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinan\u010diu veiksniu.<\/p>\n
Kartu ataskaitoje pripa\u017e\u012fstama ir prie\u0161inga galimyb\u0117: jei DI realiai pakels produktyvum\u0105, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliacij\u0105 ma\u017einantis veiksnys. Ta\u010diau BIS akcentas ai\u0161kus: kol gr\u0105\u017ea neapibr\u0117\u017eta, o investicijos mil\u017eini\u0161kos, finans\u0173 sistemos atsparum\u0105 b\u016btina vertinti i\u0161 anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
BIS persp\u0117ja, kad mil\u017eini\u0161kos DI investicijos ir sud\u0117tingas finansavimas gali sukurti burbul\u0105, kurio sprogimas persimest\u0173 \u012f vis\u0105 ekonomik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":37885,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[158,29258,159,102,2007,135,984],"miestas":[],"class_list":["post-37884","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-akciju-rinkos","tag-bis","tag-centriniai-bankai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-duomenu-centrai","tag-infliacija","tag-investicijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37884","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37884"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37884\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37885"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37884"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37884"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37884"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=37884"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}