{"id":38085,"date":"2026-06-30T11:20:32","date_gmt":"2026-06-30T11:20:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/30\/1977-uju-atradimas-galapagu-gelmese-kaip-hidroterminiai-saltiniai-pakeite-poziuri-i-gyvybe\/"},"modified":"2026-06-30T11:20:32","modified_gmt":"2026-06-30T11:20:32","slug":"1977-uju-atradimas-galapagu-gelmese-kaip-hidroterminiai-saltiniai-pakeite-poziuri-i-gyvybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/06\/30\/1977-uju-atradimas-galapagu-gelmese-kaip-hidroterminiai-saltiniai-pakeite-poziuri-i-gyvybe\/","title":{"rendered":"1977-\u0173j\u0173 atradimas Galapag\u0173 gelm\u0117se: kaip hidroterminiai \u0161altiniai pakeit\u0117 po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvyb\u0119"},"content":{"rendered":"<p>1977 metais JAV j\u016br\u0173 geolog\u0173 komanda prie Galapag\u0173 rifto Ramiajame vandenyne nusileido \u012f ma\u017edaug 2 500 metr\u0173 gyl\u012f ir aptiko tai, ko tuo metu beveik niekas nesitik\u0117jo: klestin\u010di\u0105 gyvyb\u0119 visi\u0161koje tamsoje. Ekspedicija buvo planuota kaip geologin\u0117, tod\u0117l laive net nebuvo biolog\u0173.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai ie\u0161kojo hidrotermin\u0117s veiklos po\u017eymi\u0173, nes vandens temperat\u016bros matavimai rod\u0117, kad i\u0161 j\u016bros dugno gali kilti \u0161iltesn\u0117s srov\u0117s. Ta\u010diau i\u0161ry\u0161kinus nuotraukas, vietoje \u201etu\u0161\u010dio\u201c dugno pasirod\u0117 dideli\u0173 balt\u0173 moliusk\u0173 sankaupos ir kitos gyvyb\u0117s \u017eidiniai.<\/p>\n<p>Nusileid\u0119 ar\u010diau, mokslininkai pamat\u0117 tankius ma\u017edaug 30 centimetr\u0173 ilgio moliusk\u0173 telkinius, midij\u0173 laukus, akl\u0173 balt\u0173 krab\u0173 jud\u0117jim\u0105 tarp j\u0173, pavienes aktinijas ir \u017euvis. Ypating\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f paliko auk\u0161ti balti vamzdeliai, kuriuose gyveno kirm\u0117l\u0117s su ry\u0161kiai raudonais plunksni\u0161kais audiniais.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kaip \u012fmanoma gyvyb\u0117 be saul\u0117s<\/p>\n<p>V\u0117lesni tyrimai parod\u0117, kad hidrotermini\u0173 \u0161altini\u0173 vanduo buvo prisotintas sieros vandenilio. Tai tapo raktu paai\u0161kinant, kaip tokios ekosistemos gali egzistuoti ten, kur nepasiekia saul\u0117s \u0161viesa.<\/p>\n<p>Paai\u0161k\u0117jo, kad \u010dia pagrind\u0105 maisto grandinei sudaro ne fotosintez\u0117, o chemosintez\u0117. Chemoautotrofin\u0117s bakterijos oksiduoja sieros vandenil\u012f ir i\u0161 \u0161ios chemin\u0117s reakcijos gaunam\u0105 energij\u0105 naudoja organin\u0117ms med\u017eiagoms sintetinti i\u0161 anglies dioksido ir vandens.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad ekosistema remiasi chemine energija, o ne \u0161viesa, tod\u0117l gali veikti visi\u0161koje tamsoje. B\u016btent \u0161is principas ir pakeit\u0117 biologijos vadov\u0117liuose ilgai dominavusi\u0105 nuostat\u0105, kad beveik visa sud\u0117tinga gyvyb\u0117 \u017dem\u0117je gal\u0173 gale priklauso nuo Saul\u0117s.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Simbiotin\u0117s bakterijos gyv\u016bn\u0173 viduje<\/p>\n<p>Dar vienas l\u016b\u017eis \u012fvyko tada, kai mokslininkai \u0117m\u0117 ai\u0161kintis, kaip i\u0161 chemosintetini\u0173 bakterij\u0173 \u201eprodukto\u201c maitinasi didesni gyv\u016bnai. 1981 metais buvo apra\u0161ytas mechanizmas, paai\u0161kin\u0119s, kod\u0117l kai kurie vamzdiniai kirminai i\u0161vis neturi burnos ir vir\u0161kinamojo trakto.<\/p>\n<p>Buvo nustatyta, kad j\u0173 k\u016bne yra specialus organas, vadinamas trofosoma, kuriame gyvena simbiotin\u0117s chemosintetin\u0117s bakterijos. Kirminai apr\u016bpina bakterijas sieros vandeniliu ir deguonimi i\u0161 aplinkinio vandens, o mainais gauna bakterij\u0173 pagamint\u0173 organini\u0173 jungini\u0173.<\/p>\n<p>V\u0117liau pana\u0161\u016bs simbioz\u0117s modeliai apra\u0161yti ir kitoms hidrotermini\u0173 \u0161altini\u0173 r\u016b\u0161ims, \u012fskaitant kai kuriuos moliuskus ir midijas. Tai parod\u0117, kad chemosinteze paremti santykiai gali kurti stabilias, \u012fvairias bendrijas, o ne b\u016bti trumpalaik\u0117 i\u0161imtis.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l \u0161is atradimas svarbus \u0161iandien<\/p>\n<p>Galapag\u0173 rifto atradimas laikomas vienu svarbiausi\u0173 XX am\u017eiaus pabaigos biologijos \u012fvyki\u0173, nes \u012frod\u0117, kad \u017dem\u0117je egzistuoja autonomi\u0161kos ekosistemos, galin\u010dios ilgai gyvuoti be saul\u0117s \u0161viesos. Tai i\u0161pl\u0117t\u0117 ir mokslin\u012f supratim\u0105 apie ribines s\u0105lygas, kuriose gali egzistuoti gyvyb\u0117.<\/p>\n<p>\u0160i id\u0117ja tapo svarbi ir astrobiologijai, nes paskatino svarstyti, ar pana\u0161ios chemosinteze paremtos ekosistemos gal\u0117t\u0173 egzistuoti po ledu esan\u010diuose vandenynuose, pavyzd\u017eiui, Jupiterio palydove Europoje ar Saturno palydove Encelade. Jei ten yra skysto vandens, energijos \u0161altini\u0173 ir reikaling\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, teorinis \u201escenarijus\u201c gyvybei neb\u0117ra vien tik susij\u0119s su \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesa.<\/p>\n<p>\u0160iandien hidroterminiai \u0161altiniai teb\u0117ra aktyviai tiriami: mokslininkai ie\u0161ko nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, analizuoja ekstremalioms s\u0105lygoms prisitaikiusi\u0173 organizm\u0173 biologij\u0105 ir vertina, kaip tokios bendrijos veikia anglies bei sieros apytak\u0105 vandenynuose. 1977 met\u0173 radinys tapo atskaitos ta\u0161ku, parod\u017eiusiu, kad gyvyb\u0117 gali b\u016bti kur kas i\u0161radingesn\u0117, nei buvo manoma.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>1977 metais prie Galapag\u0173 rifto aptikta klestinti ekosistema parod\u0117, kad gyvyb\u0117 gali gyvuoti tamsoje, remdamasi chemosinteze ir hidroterminiais \u0161altiniais.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[29420,11085,101,4614,29418,29419,11082],"miestas":[],"class_list":["post-38085","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-astrobiologija","tag-chemosinteze","tag-ekologija","tag-europa","tag-galapagu-rifto-zona","tag-giliavandenes-ekosistemos","tag-hidroterminiai-saltiniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38085","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38085"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38085\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38085"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38085"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38085"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38085"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}