Mokslininkams pirm\u0105 kart\u0105 pavyko i\u0161skirti ir identifikuoti \u017emogaus DNR, i\u0161likusi\u0105 tiesiogiai ant urv\u0173 sien\u0173. Iki \u0161iol senovinis genetinis materialas da\u017eniausiai b\u016bdavo tiriamas i\u0161 kaul\u0173, dant\u0173 ar urv\u0173 nuos\u0117d\u0173 dugne.<\/p>\n
Tyrimas rodo, kad DNR gali i\u0161likti ne tik palaikuose, bet ir ant uolien\u0173 pavir\u0161iaus t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Tai ypa\u010d svarbu vietose, kur randama pie\u0161ini\u0173 ar \u017emogaus veiklos p\u0117dsak\u0173, ta\u010diau n\u0117ra joki\u0173 kaul\u0173, pagal kuriuos b\u016bt\u0173 galima nustatyti, kas ten lank\u0117si.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda pa\u0117m\u0117 labai ma\u017eus m\u0117ginius i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 urv\u0173 piet\u0173 Europoje. Dal\u012f m\u0117gini\u0173 tyr\u0117jai rinko nuo viet\u0173 su uol\u0173 pie\u0161iniais, o dal\u012f nuo greta esan\u010di\u0173, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio niekuo nei\u0161siskirian\u010di\u0173 sien\u0173 plot\u0173.<\/p>\n
I\u0161 vis\u0173 tirt\u0173 m\u0117gini\u0173 penkiuose aptikta autenti\u0161kos \u017emogaus DNR. \u012edomu tai, kad tik vienas teigiamas m\u0117ginys buvo paimtas nuo pavir\u0161iaus su uoline daile, o kiti keturi aptikti ant nepuo\u0161t\u0173 sien\u0173, kurios i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo laikytos kontrolin\u0117mis.<\/p>\n
Vienas reik\u0161mingiausi\u0173 ta\u0161k\u0173 buvo Escoural urvas Portugalijoje, kuriame aptikti trys \u017emogaus DNR turintys m\u0117giniai. Vienas j\u0173 buvo po kalcito sluoksniu, dengian\u010diu pie\u0161in\u012f, o du paimti nuo nepuo\u0161t\u0173 sien\u0173 fragment\u0173.<\/p>\n
Papildom\u0173 m\u0117gini\u0173 su \u017emogaus genetiniu materialu rasta ir Covar\u00f3n urve Ispanijoje, netoli prie\u0161istorini\u0173 pie\u0161ini\u0173. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai leid\u017eia tik\u0117tis daugiau informacijos net ir ten, kur tiesiogini\u0173 \u017emoni\u0173 palaik\u0173 ne\u012fmanoma rasti.<\/p>\n
Remiantis tyr\u0117j\u0173 vertinimu, aptiktas genetinis materialas yra bent 2 000 met\u0173 senumo, o kai kuriais atvejais gali b\u016bti ir gerokai senesnis. Tiksliai datuoti sud\u0117tinga, nes DNR dalel\u0117s gali b\u016bti u\u017esidariusios po plonomis mineral\u0173 sankaupomis, kurios ant sien\u0173 kaupiasi ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Tokios nat\u016bralios nuos\u0117dos gal\u0117jo veikti kaip apsauginis sluoksnis ir pad\u0117ti DNR i\u0161likti. Archeologams tai atveria galimyb\u0119 tikslinti, kokios \u017emoni\u0173 grup\u0117s lank\u0117si konkre\u010diose vietose, ar tos pa\u010dios olos buvo naudojamos skirting\u0173 laikotarpi\u0173 bendruomeni\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad metod\u0105 dar reikia tobulinti. Ne kiekviename m\u0117ginyje u\u017etenka genetinio materialo, be to, didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 yra \u0161iuolaikin\u0117 tar\u0161a, tod\u0117l b\u016btinos itin grie\u017etos laboratorin\u0117s proced\u016bros ir kontrol\u0117s.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia ir praktin\u012f aspekt\u0105: ateityje, saugant jautrius pie\u0161inius, gali pakakti tirti \u0161alia esan\u010dius uolienos plotus. Tai leist\u0173 gauti informacijos apie senov\u0117s \u017emones nepa\u017eeid\u017eiant kult\u016bros paveldo objekt\u0173.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c ir laikomi svarbiu \u017eingsniu vadinamosios aplinkos DNR srityje. \u0160is po\u017ei\u016bris vis da\u017eniau taikomas siekiant aptikti biologinius p\u0117dsakus ten, kur tradiciniai archeologiniai radiniai n\u0117ra i\u0161lik\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 aptiko \u017emogaus DNR ant urv\u0173 sien\u0173 \u2013 metodas gali pad\u0117ti nustatyti, kas lank\u0117si urvuose net be kaul\u0173 ar dant\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38210,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,28399,1133,1785,27459,29552,10444],"miestas":[],"class_list":["post-38209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-dnr","tag-ispanija","tag-portugalija","tag-priesistore","tag-uolu-piesiniai","tag-urvai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38209"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38209\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38210"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38209"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}