{"id":38297,"date":"2026-07-01T11:18:30","date_gmt":"2026-07-01T11:18:30","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/01\/kinija-per-40-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-tyrimas-rodo-kuo-dirbtiniai-miskai-pranoksta-naturalius\/"},"modified":"2026-07-01T11:18:30","modified_gmt":"2026-07-01T11:18:30","slug":"kinija-per-40-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-tyrimas-rodo-kuo-dirbtiniai-miskai-pranoksta-naturalius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/07\/01\/kinija-per-40-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-tyrimas-rodo-kuo-dirbtiniai-miskai-pranoksta-naturalius\/","title":{"rendered":"Kinija per 40 met\u0173 pasodino 66 mlrd. med\u017ei\u0173: tyrimas rodo, kuo dirbtiniai mi\u0161kai pranoksta nat\u016bralius"},"content":{"rendered":"

Kas nustatyta apie Kinijos \u017eeldinim\u0105<\/h2>\n

Nuo 1978 metais Kinija, vykdydama vadinamosios Did\u017eiosios \u017ealiosios sienos program\u0105, pasodino apie 66 milijardus med\u017ei\u0173. Projektas skirtas pristabdyti dykum\u0117jim\u0105 ir dulki\u0173 audras, ypa\u010d teritorijose prie Gobio ir Takla Makano dykum\u0173.<\/p>\n

Naujas palydoviniais duomenimis paremtas tyrimas rodo, kad \u017emogaus suformuoti mi\u0161kai daugelyje vietovi\u0173 auga grei\u010diau nei nat\u016bral\u016bs. Mokslininkai vertino lap\u0173 ploto indeks\u0105, kuris atspindi lajos tank\u012f ir yra susij\u0119s su anglies dioksido sug\u0117rimu.<\/p>\n

Kod\u0117l dirbtiniai mi\u0161kai auga spar\u010diau<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad pasodinti mi\u0161kai lapijos plot\u0105 didino ma\u017edaug 66 proc. grei\u010diau nei nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai. Pagrindinis paai\u0161kinimas paprastas: daug pasodint\u0173 medyn\u0173 yra jaunesni, o jauni med\u017eiai paprastai auga grei\u010diau.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, net lyginant pana\u0161aus am\u017eiaus mi\u0161kus ir pana\u0161ias augimo s\u0105lygas, pasodinti mi\u0161kai vis tiek augo apie 4,6 proc. spar\u010diau. Ry\u0161kesnis skirtumas fiksuotas mi\u0161riuose ir vis\u017ealiuose medynuose.<\/p>\n

Rezultatus, anot mokslinink\u0173, lemia ir tai, kaip tokie mi\u0161kai kuriami bei pri\u017ei\u016brimi. Da\u017enai sodinamos greitai augan\u010dios r\u016b\u0161ys, o prie\u017ei\u016bra apima konkurencin\u0117s augalijos \u0161alinim\u0105 ir kartais tr\u0119\u0161im\u0105, tod\u0117l med\u017eiams lengviau konkuruoti d\u0117l \u0161viesos, vandens ir maisto med\u017eiag\u0173.<\/p>\n

K\u0105 tai rei\u0161kia klimato politikai<\/h2>\n

Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad spartesnis augimas nerei\u0161kia automati\u0161kai geresnio ilgalaikio rezultato. Skirtumas da\u017eniausiai pasiekia pik\u0105, kai medynams apie 30\u201340 met\u0173, o v\u0117liau, ypa\u010d po 40 met\u0173, ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n

Nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai, nors da\u017enai auga l\u0117\u010diau, ilgainiui gali stabiliau kaupti angl\u012f ir i\u0161laikyti ekosistem\u0173 atsparum\u0105. Tod\u0117l mi\u0161kininkyst\u0117s ir klimato sprendimuose svarbus balansas: pasodinti mi\u0161kai gali pad\u0117ti greitesniam trumpalaikiam anglies sug\u0117rimui, ta\u010diau biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s ir ilgalaikio anglies kaupimo po\u017ei\u016briu nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai i\u0161lieka kriti\u0161kai svarb\u016bs.<\/p>\n

\u201ePasodinti mi\u0161kai gali b\u016bti galingas trumpalaikis anglies sug\u0117rimo \u012frankis, ta\u010diau \u0161is prana\u0161umas yra laikinas. Ilgalaikiam anglies saugojimui ir atsparumui nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai lieka nepakei\u010diami\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas tyrimo autori\u0173 Juhanas Luo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kinija nuo 1978 metais pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173, o tyrimas rodo, kad dirbtiniai mi\u0161kai da\u017enai auga grei\u010diau, bet j\u0173 prana\u0161umas laikinas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,10281,101,448,5116,11113,3706],"miestas":[],"class_list":["post-38297","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-kinija","tag-miskai","tag-miskininkyste","tag-palydoviniai-duomenys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38297\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38297"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}