Universitetinis diplomas da\u017enai laikomas saugiausia investicija \u012f karjer\u0105, ta\u010diau Europos darbo rinkoje jo vert\u0117 labai priklauso nuo \u0161alies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstyb\u0117se auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 25\u201354 met\u0173 \u017emoni\u0173 nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis i\u0161lieka vienas did\u017eiausi\u0173 regione.<\/p>\n
Ma\u017eiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje. Rumunijoje, \u010cekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 nedarbas nesiekia 1,5 proc., tod\u0117l diplomas \u010dia realiai tampa stipriu konkurenciniu prana\u0161umu.<\/p>\n
Kita Europos pus\u0117 atrodo gerokai sud\u0117tingiau. \u0160iaur\u0117s Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos S\u0105jungoje auk\u0161\u010diausias rodiklis i\u0161lieka Graikijoje, kur jis art\u0117ja prie 6 proc.<\/p>\n
Did\u017eiosiose Vakar\u0173 Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Pranc\u016bzijoje naujausi\u0173 absolvent\u0173 nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos S\u0105jungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties ma\u017edaug 3 proc.<\/p>\n
Vertinant bendr\u0105 25\u201354 met\u0173 gyventoj\u0173 nedarb\u0105, Ispanija i\u0161lieka pras\u010diausioje Europos S\u0105jungos pozicijoje. Nors \u0161alies ekonomika minima tarp spar\u010diausiai augan\u010di\u0173, nedarbo lygis \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je vir\u0161ija 9 proc.<\/p>\n
Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos S\u0105jungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Pranc\u016bzija taip pat vir\u0161ija \u0161\u012f vidurk\u012f, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.<\/p>\n
\u017demiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami \u010cekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis i\u0161lieka \u017eemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat n\u0117ra auk\u0161tas ir nesiekia 4 proc., ta\u010diau skirtumai tarp \u0161ali\u0173 rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos \u012ftampos.<\/p>\n
Eurostatas taip pat vertina NEET rodikl\u012f, apimant\u012f 15\u201329 met\u0173 jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos S\u0105jungoje toki\u0173 jaunuoli\u0173 yra daugiau nei vienas i\u0161 de\u0161imties, o vidurkis siekia apie 11 proc.<\/p>\n
Skirtumai tarp \u0161ali\u0173 dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje i\u0161auga iki ma\u017edaug 19 proc. Vir\u0161 Europos S\u0105jungos vidurkio yra 10 valstybi\u0173, o auk\u0161\u010diausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka u\u017e \u0161vietimo ir darbo sistemos rib\u0173.<\/p>\n
Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Europos S\u0105jungos vidurkis suma\u017e\u0117jo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ry\u0161kiausi NEET ma\u017e\u0117jimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, ta\u010diau dalyje voki\u0161kai kalban\u010di\u0173 \u0161ali\u0173 tendencijos prie\u0161ingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai \u0161iek tiek paaugo.<\/p>\n
Duomenys rodo, kad vieno ai\u0161kaus NEET profilio n\u0117ra: skirtumai tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 nedideli, o merginos \u0161iek tiek da\u017eniau patenka \u012f \u0161i\u0105 grup\u0119. Taip pat ry\u0161kios atskirties tarp didmies\u010di\u0173, priemies\u010di\u0173 ir kaimo n\u0117ra, nors kaimo vietov\u0117se rodiklis paprastai b\u016bna kiek didesnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Eurostato duomenys rodo, kur Europoje diplomas beveik garantuoja darb\u0105, o kur net auk\u0161t\u0105j\u012f turintys susiduria su dideliu nedarbu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38332,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[6352,29652,419,4614,2513,19779,29653],"miestas":[],"class_list":["post-38331","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-absolventai","tag-aukstasis-issilavinimas","tag-darbo-rinka","tag-europa","tag-eurostatas","tag-nedarbas","tag-neet"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38331","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38331"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38331\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38332"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38331"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38331"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38331"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38331"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}