Europos pietin\u0117 observatorija persp\u0117ja, kad planai per artimiausius metus \u012f \u017dem\u0117s orbit\u0105 i\u0161kelti iki 1 700 000 palydov\u0173 gali tur\u0117ti itin neigiam\u0173 pasekmi\u0173 astronomijai. Naujas tyrimas skai\u010diuoja, kaip dideli ir ry\u0161k\u016bs palydov\u0173 \u017evaig\u017edynai didint\u0173 dangaus \u0161viesum\u0105 ir apsunkint\u0173 ant\u017eemini\u0173 teleskop\u0173 darb\u0105.<\/p>\n
\u0160iuo metu orbitoje jau yra apie 14 000 palydov\u0173, o j\u0173 skai\u010dius pastaraisiais metais smarkiai augo d\u0117l komercini\u0173 ry\u0161io projekt\u0173. Ta\u010diau, mokslinink\u0173 teigimu, dabar matomas augimas t\u0117ra prad\u017eia, jei reguliuotojai leis \u012fgyvendinti ambicingiausius planus.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 problema astronomams yra ry\u0161k\u016bs palydov\u0173 p\u0117dsakai dangaus nuotraukose: palydovui kertant stebim\u0105 lauk\u0105, jis palieka \u0161viesi\u0105 juost\u0105, kuri gali sugadinti kadr\u0105 ir u\u017edengti silpnus tolim\u0173 objekt\u0173 signalus. Did\u0117jant palydov\u0173 skai\u010diui, toki\u0173 p\u0117dsak\u0173 tikimyb\u0117 auga, o dalis steb\u0117jim\u0173 tampa ma\u017eiau patikimi arba visai netinkami.<\/p>\n
ESO astronomas Olivier Hainaut, vadovav\u0119s tyrimui, pabr\u0117\u017e\u0117, kad dabartinis poveikis dar yra valdomas, ta\u010diau planuojamas \u0161uolis iki 1 700 000 palydov\u0173 reik\u0161t\u0173 kokybin\u012f l\u016b\u017e\u012f.<\/p>\n
\u201eKai palydovas kerta stebim\u0105 vaizd\u0105, jis palieka ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105 ir u\u017ego\u017eia tai, kas yra u\u017e jo\u201c, \u2013 sak\u0117 Olivier Hainaut.<\/p>\n
\u201ePastaraisiais metais tai vyksta, bet dar galima su tuo susitvarkyti. Ta\u010diau jei nuo 14 000 pereisime prie 1 700 000, problemos taps labai rimtos\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skiriamas ir projektas \u201eReflect Orbital\u201c, kuriuo siekiama \u012f orbit\u0105 kelti didelius palydovus su veidrod\u017eiais, galin\u010diais nukreipti saul\u0117s \u0161vies\u0105 \u012f \u017dem\u0119 ir taip suteikti ap\u0161vietim\u0105 nakt\u012f. ESO vertinimu, net ir tada, kai veidrod\u017eiai n\u0117ra nukreipti \u012f steb\u0117toj\u0105, sklaida gali padaryti tokius objektus itin ry\u0161kius, o tai reik\u0161t\u0173 papildom\u0105 \u0161viesos tar\u0161\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai nurodo, kad ry\u0161k\u016bs palydov\u0173 \u017evaig\u017edynai gali paveikti ne tik profesionali\u0105 astronomij\u0105. Did\u0117janti dirbtin\u0117 dangaus \u0161viesa siejama su poveikiu \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 biologiniams ritmams bei ekosistemoms, o kosmini\u0173 paleidim\u0173 mastas kelia klausim\u0173 d\u0117l energijos s\u0105naud\u0173 ir aplinkos p\u0117dsako.<\/p>\n
Be to, did\u017eiul\u0117 palydov\u0173 koncentracija didina ir susid\u016brim\u0173 rizik\u0105, o tai gali skatinti kosmini\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 grandinin\u0119 reakcij\u0105, dar vadinam\u0105 Keslerio sindromu. Tokiu atveju nauj\u0173 susid\u016brim\u0173 sukeliam\u0173 nuolau\u017e\u0173 daug\u0117jimas gal\u0117t\u0173 apsunkinti saug\u0173 naudojim\u0105si tam tikromis orbitomis.<\/p>\n
ESO ir partneriai ragina svarstyti rib\u0105, kuri leist\u0173 i\u0161saugoti mokslini\u0173 steb\u0117jim\u0173 galimybes, ir si\u016blo siekti, kad orbitoje b\u016bt\u0173 ne daugiau kaip 100 000 palydov\u0173. Taip pat akcentuojama, kad palydovai tur\u0117t\u0173 b\u016bti projektuojami taip, kad b\u016bt\u0173 kuo ma\u017eiau matomi plika akimi ir ma\u017eiau ry\u0161kint\u0173 nakties dang\u0173.<\/p>\n
Sprendimai d\u0117l dalies did\u017eiausi\u0173 projekt\u0173 priklauso reguliuotojams, tarp j\u0173 ir JAV Federalinei ry\u0161i\u0173 komisijai. ESO teigimu, b\u016btent reguliavimo institucijos dabar tur\u0117s \u012fvertinti, kaip suderinti komercinius planus su mokslo, aplinkos ir visuomen\u0117s interesu i\u0161saugoti tams\u0173 dang\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
ESO \u012fsp\u0117ja, kad iki 1 700 000 planuojam\u0173 palydov\u0173 gali ry\u0161kinti nakties dang\u0173, gadinti teleskop\u0173 vaizdus ir didinti kosmini\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38350,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[5263,29672,14663,2253,2254,2287,16041],"miestas":[],"class_list":["post-38349","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-astronomija","tag-europos-pietine-observatorija","tag-kosmines-siuksles","tag-palydovai","tag-spacex","tag-starlink","tag-sviesos-tarsa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38349","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38349"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38349\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38350"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38349"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38349"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38349"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38349"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}