Duomen\u0173 centrai tampa vienu spar\u010diausiai augan\u010di\u0173 elektros vartotoj\u0173 pasaulyje, o j\u0173 poveikis klimatui vertinamas vis da\u017eniau ir grie\u017e\u010diau. Naujesni skai\u010diavimai rodo, kad 2025 metais su elektros tiekimu susijusios netiesiogin\u0117s \u0161io sektoriaus emisijos siek\u0117 apie 285 mln. ton\u0173 anglies dioksido.<\/p>\n
Tai yra ma\u017edaug 57 proc. daugiau, nei buvo prognozuota prie\u0161 kelerius metus, kai vertinimai r\u0117m\u0117si pa\u010di\u0173 technologij\u0173 bendrovi\u0173 prielaidomis. Ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad spartus debesijos paslaug\u0173 ir DI pl\u0117tros tempas i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 energijos paklausos trajektorij\u0105.<\/p>\n
Technologij\u0173 sektorius vie\u0161ai deklaruoja orientacij\u0105 \u012f atsinaujinan\u010dius energijos \u0161altinius, ta\u010diau realyb\u0117je duomen\u0173 centrams reikia stabilaus, nuolatinio tiekimo vis\u0105 par\u0105. D\u0117l to vien tik saul\u0117s ar v\u0117jo gamyba, be kaupimo, tinkl\u0173 pl\u0117tros ir rezervini\u0173 paj\u0117gum\u0173, da\u017enai neu\u017etikrina reikalingo patikimumo.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad dalyje region\u0173 duomen\u0173 centrai vis dar remiasi mi\u0161riu elektros krep\u0161eliu, kuriame i\u0161lieka i\u0161kastinio kuro dalis. Kuo didesn\u0117 anglies ir duj\u0173 dalis vietos energetikoje, tuo didesnis ir netiesioginis skaitmenin\u0117s infrastrukt\u016bros tar\u0161os p\u0117dsakas.<\/p>\n
\u201eDuomen\u0173 centrai daro gerokai didesn\u012f poveik\u012f emisijoms, nei anks\u010diau buvo pateikiama. Jie i\u0161 marginalaus rei\u0161kinio tapo strukt\u016briniu veiksniu, didinan\u010diu mil\u017eini\u0161k\u0105 energijos paklaus\u0105 daugelyje region\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eAllianz Trade\u201c klimato ekonomistas Patrickas Hoffmannas.<\/p>\n
Be elektros, spar\u010diai auga ir vandens poreikis, nes daugelyje objekt\u0173 \u0161iluma \u0161alinama vandeniu pagr\u012fstomis au\u0161inimo sistemomis. Skai\u010diuojama, kad 2025 metais duomen\u0173 centr\u0173 au\u0161inimui sunaudota apie 814 mlrd. litr\u0173 vandens.<\/p>\n
Prognozuojama, kad augant skai\u010diavimo poreikiui, vandens paklausa gali did\u0117ti toliau, ypa\u010d ten, kur statomi dideli hiperskal\u0117s objektai. Did\u017eiausia rizika kyla regionuose, kuriuose vandens i\u0161tekliai ir taip \u012ftempti d\u0117l gyventoj\u0173 augimo, pramon\u0117s ir klimato kaitos.<\/p>\n
Didelis i\u0161\u0161\u016bkis i\u0161ry\u0161k\u0117ja \u0161alyse, kuriose elektros gamyba yra tar\u0161i, o kar\u0161tas klimatas didina au\u0161inimo poreik\u012f. Pavyzd\u017eiui, Indijoje intensyvi pl\u0117tra rei\u0161kia didesn\u0119 priklausomyb\u0119 nuo vietos elektros sistemos, o kartu ir didesn\u0119 emisij\u0173 bei vandens vartojimo na\u0161t\u0105.<\/p>\n
Tuo pat metu valstyb\u0117s, kuriose elektros gamyba labiau dekarbonizuota, teori\u0161kai tur\u0117t\u0173 prana\u0161um\u0105 d\u0117l ma\u017eesni\u0173 emisij\u0173. Vis d\u0117lto investicij\u0173 geografij\u0105 riboja kiti veiksniai, \u012fskaitant vandens kain\u0105, vietos reguliavim\u0105, tinkl\u0173 paj\u0117gumus ir duomen\u0173 sraut\u0173 bei ry\u0161io infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Tarptautiniu lygmeniu vis da\u017eniau keliami reikalavimai didesniam skaidrumui, ypa\u010d kalbant apie DI pl\u0117tros ka\u0161tus energijai ir vandeniui. Tai didina spaudim\u0105 technologij\u0173 bendrov\u0117ms ne tik pirkti \u017eali\u0105 elektr\u0105 sutartimis, bet ir realiai ma\u017einti vartojim\u0105, diegti efektyvesn\u012f au\u0161inim\u0105 bei planuoti pl\u0117tr\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f vietos i\u0161tekli\u0173 ribas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Duomen\u0173 centr\u0173 elektros ir vandens poreikis spar\u010diai auga: 2025 metais netiesiogin\u0117s emisijos siek\u0117 apie 285 mln. ton\u0173, o au\u0161inimui sunaudota 814 mlrd. litr\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[29709,7942,5011,102,2007,28201,3708],"miestas":[],"class_list":["post-38380","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-atnaujinamoji-energetika","tag-debesijos-kompiuterija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-duomenu-centrai","tag-elektros-vartojimas","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38380","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38380"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38380\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38380"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38380"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38380"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38380"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}