{"id":3851,"date":"2026-04-07T17:21:21","date_gmt":"2026-04-07T17:21:21","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/07\/kodel-sie-spalvingi-pauksciai-zavi-protu-bet-ukininkus-vercia-griebtis-uz-galvos\/"},"modified":"2026-04-07T17:21:21","modified_gmt":"2026-04-07T17:21:21","slug":"kodel-sie-spalvingi-pauksciai-zavi-protu-bet-ukininkus-vercia-griebtis-uz-galvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/07\/kodel-sie-spalvingi-pauksciai-zavi-protu-bet-ukininkus-vercia-griebtis-uz-galvos\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l \u0161ie spalvingi pauk\u0161\u010diai \u017eavi protu, bet \u016bkininkus ver\u010dia griebtis u\u017e galvos"},"content":{"rendered":"<p>Gamtos myl\u0117tojai juos vertina d\u0117l sumanumo, o sodininkai ir \u016bkininkai keikia d\u0117l nepasotinamo apetito. Varn\u0117nai neretai tampa nepageidaujamais kaimynais, galin\u010diais stipriai nuniokoti pas\u0117lius. Vis d\u0117lto juos verta pa\u017einti ir \u012fvertinti \u2013 tai i\u0161ties i\u0161skirtiniai pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p>Varn\u0117n\u0173 galima sutikti beveik visoje Europoje. Jie taip pat paplit\u0119 Centrin\u0117je Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir pietin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117je. Be to, \u0161ie pauk\u0161\u010diai buvo introdukuoti Piet\u0173 Amerikoje, Naujojoje Zelandijoje, pietrytin\u0117je Australijos dalyje ir piet\u0173 Afrikoje.<\/p>\n<p>Varn\u0117nai priskiriami prie nedideli\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173: j\u0173 k\u016bno ilgis siekia apie 19\u201322 cm. Jie turi b\u016bding\u0105 trump\u0105, sta\u010diakamp\u012f uodegos siluet\u0105, kuris kartu su sparnais skrendant primena keturkamp\u0119 \u017evaig\u017ed\u0119. Snapas da\u017eniausiai geltonas, nedidelis, ta\u010diau siauras ir smailus \u2013 tod\u0117l varn\u0117nai puikiai gaudo vabzd\u017eius ir lesa vaisius.<\/p>\n<p>Paprastai j\u0173 plunksnos tamsios ir blizgios, o atpa\u017einti padeda ry\u0161kiai rausvos kojos. Pavasar\u012f, per per\u0117jimo sezon\u0105, patinai ypa\u010d i\u0161siskiria: saul\u0117je j\u0173 plunksnos gali mird\u0117ti \u012fvairiais atspalviais \u2013 \u017ealsvu, violetiniu, gelsvu, tamsiai m\u0117lynu ar melsvu. Kei\u010diasi ir snapo spalvos niuansai: patin\u0173 snapo pamatas tampa melsvesnis, o pateli\u0173 \u2013 labiau rausvas.<\/p>\n<p>Varn\u0117nai neretai vadinami europin\u0117mis pap\u016bgomis. Taip yra d\u0117l j\u0173 geb\u0117jimo m\u0117gd\u017eioti gird\u0117tus garsus. Jie gali \u201eatkartoti\u201c ugniagesi\u0173 sirenos gausm\u0105, girg\u017edan\u010di\u0173 varteli\u0173 gars\u0105 ar \u017eadintuvo signal\u0105. Mokslinink\u0173 teigimu, \u0161i savyb\u0117 patinams padeda susirasti por\u0105 ir perduoti savo genus. Svarbiausia \u010dia ne gars\u0173 kiekis, o j\u0173 kokyb\u0117 ir \u012fvairov\u0117: patel\u0117s da\u017eniau renkasi patin\u0105, kurio \u201erepertuaras\u201c skamba \u012fmantriau ir \u012fvairesniais tonais.<\/p>\n<p>\u012edom\u016bs ir varn\u0117n\u0173 \u012fpro\u010diai \u012fsirengiant lizdus. Didesn\u012f sprendimo vaidmen\u012f \u010dia atlieka patel\u0117 \u2013 b\u016btent ji pasirenka viet\u0105. Varn\u0117nai da\u017enai \u012fsikuria jau esan\u010diose drev\u0117se ar senuose lizduose, taip pat gali apsigyventi pastat\u0173 ply\u0161iuose ar po stogo danga. Sen\u0105 lizd\u0105 jie i\u0161valo, pritaiko savo poreikiams ir papildomai \u012fne\u0161a stipriai kvepian\u010di\u0173 augal\u0173, pavyzd\u017eiui, bitkr\u0117sli\u0173, krauja\u017eoli\u0173, levand\u0173 ar net m\u0117t\u0173. Manoma, kad ry\u0161kus aromatas padeda atbaidyti parazitus, galin\u010dius pakenkti jaunikliams, ir taip suma\u017eina lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n<p>Lenkijoje varn\u0117nai da\u017enai laikomi m\u0117gstamais pauk\u0161\u010diais. Daugelis \u017emoni\u0173 jau seniai kelia inkilus, kuriuose varn\u0117nai noriai apsigyvena. Tokia praktika ypa\u010d prisid\u0117jo prie populiacijos augimo XX a. 7\u20138 de\u0161imtme\u010diais. \u0160iandien skai\u010diuojama, kad Lenkijoje j\u0173 gali b\u016bti apie 2,2 mln. individ\u0173.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad b\u0117gant metams varn\u0117nai pakeit\u0117 buveini\u0173 pasirinkim\u0105: \u0117m\u0117 vengti mi\u0161k\u0173 ir persik\u0117l\u0117 ar\u010diau kaim\u0173 bei miest\u0173, kur kra\u0161tovaizdis labiau paveiktas \u017emogaus. Ypa\u010d m\u0117gsta parkus ir miesto \u017eeldinius, o daugiausia j\u0173 galima pamatyti tokiuose miestuose kaip Vroclavas, \u010censtakava ar Krokuva.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto varn\u0117nai \u2013 gana \u0117dr\u016bs pauk\u0161\u010diai, tod\u0117l kai kur, kur jie buvo introdukuoti, laikomi kenk\u0117jais. Jie gali naikinti pas\u0117lius, lesa gr\u016bdus laukuose ir sand\u0117liuose. D\u0117l to sod\u0173 savininkai ir \u016bkininkai neretai bando juos i\u0161g\u0105sdinti ir nuvyti. Ta\u010diau net ir b\u016bdami sud\u0117tingi kaimynai, varn\u0117nai i\u0161lieka \u017eav\u016bs savo i\u0161vaizda ir i\u0161skirtiniu sumanumu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gamtos myl\u0117tojai juos vertina d\u0117l sumanumo, o sodininkai ir \u016bkininkai keikia d\u0117l nepasotinamo apetito. Varn\u0117nai neretai tampa nepageidaujamais kaimynais, galin\u010diais stipriai nuniokoti pas\u0117lius. Vis d\u0117lto juos verta pa\u017einti ir \u012fvertinti \u2013 tai i\u0161ties i\u0161skirtiniai pauk\u0161\u010diai. Varn\u0117n\u0173 galima sutikti beveik visoje Europoje. Jie taip pat paplit\u0119 Centrin\u0117je Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir pietin\u0117je Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117je. Be [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3852,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3851","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3851","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3851"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3851\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3852"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3851"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3851"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3851"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3851"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}