Marie Van Brittan Brown gim\u0117 1922 metais spalio 30 dien\u0105 Kvynse, Niujorke, ir su \u0161iuo rajonu susiejo beveik vis\u0105 gyvenim\u0105. Ji dirbo slaugytoja, o jos vyras Albertas L. Brownas buvo elektronikos technikas.<\/p>\n
\u0160eima gyveno Jamaikoje, Kvynso dalyje, kur \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje ir septintojo prad\u017eioje nusikalstamumas buvo didelis, o policijos reakcija da\u017enai v\u0117luodavo. Dirbdami pamainomis sutuoktiniai neretai likdavo namuose po vien\u0105, kai aplinka neatrod\u0117 saugi.<\/p>\n
Brown ie\u0161kojo prakti\u0161ko sprendimo, kuris leist\u0173 patikrinti, kas stovi prie dur\u0173, j\u0173 neatidarant. Kartu ji nor\u0117jo, kad kritiniu atveju b\u016bt\u0173 galima greitai i\u0161sikviesti pagalb\u0105, net jei \u017emogus viduje bijo prieiti prie dur\u0173.<\/p>\n
Taip gim\u0117 nam\u0173 apsaugos sistemos koncepcija, kuri \u0161iandien skamba \u012fprastai, ta\u010diau tuo metu buvo dr\u0105sus keli\u0173 technologij\u0173 sujungimas \u012f vien\u0105 veikian\u010di\u0105 schem\u0105. Pagrindinis tikslas buvo paprastas: daugiau kontrol\u0117s ir ma\u017eiau rizikos kasdien\u0117se situacijose.<\/p>\n
1966 metais sukurtas sprendimas r\u0117m\u0117si keliais elementais, kurie tuo laikotarpiu egzistavo atskirai, bet nebuvo \u012fprastai taikomi kaip vientisa nam\u0173 saugos sistema. Dur\u0173 konstrukcijoje buvo numatyti keli steb\u0117jimo ta\u0161kai skirtingame auk\u0161tyje, kad matomumas b\u016bt\u0173 patogus ir vaikams, ir suaugusiesiems.<\/p>\n
Sistemoje buvo kamera, kurios vaizd\u0105 buvo galima matyti namuose esan\u010diame monitoriuje, taip pat dvikryptis ry\u0161ys pokalbiui su \u017emogumi u\u017e dur\u0173. Numatyta ir galimyb\u0117 nuotoliniu b\u016bdu valdyti kai kurias funkcijas, \u012fskaitant mechanizmo atidarym\u0105.<\/p>\n
Esmin\u0117 detal\u0117 buvo pavojaus mygtukas, kuriuo prireikus b\u016bt\u0173 galima i\u0161kart prane\u0161ti policijai arba kitam i\u0161 anksto nurodytam kontaktui. \u0160i id\u0117ja tapo viena i\u0161 pagrindini\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 vaizdo domofon\u0173 ir i\u0161mani\u0173j\u0173 saugos sistem\u0173 logikos dali\u0173.<\/p>\n
1966 metais rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105 Marie ir Albertas pateik\u0117 patento parai\u0161k\u0105, kurioje apra\u0161\u0117 nam\u0173 apsaugos sistem\u0105, paremt\u0105 televizine steb\u0117sena. JAV patentas buvo patvirtintas 1969 metais gruod\u017eio 2 dien\u0105.<\/p>\n
Netrukus apie i\u0161radim\u0105 pasirod\u0117 ir \u017einiasklaidos d\u0117mesio, ta\u010diau tai nevirto komerciniu prover\u017eiu. Tuo metu \u012frangos komponentai buvo brang\u016bs, o masin\u0117 toki\u0173 sprendim\u0173 rinka dar nebuvo susiformavusi.<\/p>\n
Sutuoktiniai buvo pasigamin\u0119 prototip\u0105 savo namuose ir band\u0117 sudominti investuotojus, ta\u010diau pla\u010dios gamybos id\u0117ja ne\u012fsitvirtino. Vis d\u0117lto technin\u0117 koncepcija niekur nedingo, ji pama\u017eu persik\u0117l\u0117 \u012f v\u0117lesnius saugos sprendimus ir in\u017einerin\u0119 dokumentacij\u0105.<\/p>\n
Marie Van Brittan Brown mir\u0117 1999 metais vasario 2 dien\u0105, sulaukusi 76 met\u0173. Nors jos patentas tuo metu netapo finansine s\u0117kme, jis ilgainiui prad\u0117tas cituoti kituose patentuose, susijusiuose su steb\u0117jimu, nuotolin\u0117mis spynomis, signalizacijomis ir domofonais.<\/p>\n
Iki 2024 met\u0173 liepos jos patento dokumentacija buvo pamin\u0117ta de\u0161imtyse v\u0117lesni\u0173 parai\u0161k\u0173, rodan\u010di\u0173 ai\u0161ki\u0105 technologin\u0119 \u012ftak\u0105. Tai vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173, kaip ankstyvas, praktinis i\u0161radimas gali tapti kasdienyb\u0117s standartu, net jei autoriaus pavard\u0117 kur\u012f laik\u0105 lieka \u0161e\u0161\u0117lyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Marie Van Brittan Brown 1966 metais suk\u016br\u0117 vaizdo domofono ir nam\u0173 apsaugos sistemos prototip\u0105, ta\u010diau jos vardas pripa\u017einim\u0105 peln\u0117 tik v\u0117liau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[29839,29836,29838,3389,800,29837],"miestas":[],"class_list":["post-38514","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kultura","tag-isradimai","tag-marie-van-brittan-brown","tag-namu-apsaugos-sistemos","tag-niujorkas","tag-patentai","tag-vaizdo-domofonai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38514","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38514"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38514\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38514"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38514"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38514"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38514"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}