Italija po ilg\u0173 deryb\u0173 ir daugiau nei \u0161imtmet\u012f trukusi\u0173 pastang\u0173 susigr\u0105\u017eino vienus svarbiausi\u0173 etrusk\u0173 dail\u0117s k\u016brini\u0173 \u2013 vadinamojo Pran\u00e7ois kapo freskas. Jos dabar prieinamos lankytojams Nacionaliniame etrusk\u0173 muziejuje Villa Giulia Romoje.<\/p>\n
\u0160is sugr\u012f\u017eimas kult\u016bros paveldo specialist\u0173 vertinamas kaip reik\u0161mingas \u017eingsnis saugant ir gr\u0105\u017einant istori\u0161kai svarbius objektus \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119. Freskos XIX am\u017eiuje buvo atskirtos nuo kapaviet\u0117s sien\u0173 ir ilg\u0105 laik\u0105 liko priva\u010diose rankose.<\/p>\n
Kapaviet\u0119 1857 metais senoviniame etrusk\u0173 mieste Vul\u010diuose aptiko pranc\u016bz\u0173 archeologas Alessandro Fran\u00e7ois. Nekropolis buvo teritorijoje, priklausiusioje aristokrat\u0173 Torlonia \u0161eimai, tod\u0117l ankstyvieji radini\u0173 likimai priklaus\u0117 ir nuo priva\u010di\u0173 interes\u0173.<\/p>\n
1863 metais sien\u0173 tapyba buvo nuimta ir perkelta \u012f priva\u010di\u0105 kolekcij\u0105, o kiti kapo radiniai i\u0161sisklaid\u0117 po skirtingas institucijas ir rinkinius. Dalis j\u0173 v\u0117liau atsid\u016br\u0117 muziejuose \u012fvairiose pasaulio \u0161alyse, tod\u0117l vieningo komplekso id\u0117ja ilg\u0105 laik\u0105 buvo prarasta.<\/p>\n
Pran\u00e7ois kapas, datuojamas IV am\u017eiaus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 pabaiga, laikomas vienu ry\u0161kiausi\u0173 etrusk\u0173 meno pavyzd\u017ei\u0173. Uoloje i\u0161kalt\u0105 erdv\u0119 puo\u0161\u0117 de\u0161imtys tapyt\u0173 siu\u017eet\u0173 ir akmens dekoras, o i\u0161lik\u0119 fragmentai leid\u017eia rekonstruoti itin turting\u0105 ikonografij\u0105.<\/p>\n
Freskose vaizduojami motyvai apima ir graik\u0173 mitologijos siu\u017eetus, ir etrusk\u0173 istorijos bei legend\u0173 atgarsius. Tarp \u017einomiausi\u0173 scen\u0173 minimi Achilo aukojimo epizodai, Eteoklio ir Polineiko kova, taip pat vaizdai, interpretuojami kaip etrusk\u0173 konfliktai su ankstyvuoju Roma ir kitais Italijos miestais.<\/p>\n
Istorikams ypa\u010d reik\u0161minga scena, kurioje karys Mastarna i\u0161laisvina Caelius\u0105 Vibenn\u0105. Rom\u0117n\u0173 \u0161altiniuose, remiantis v\u0117lesne imperatoriaus Klaudijaus interpretacija, Mastarna siejamas su Servijumi Tulijumi, \u0161e\u0161tuoju Romos karaliumi, tod\u0117l freska gali b\u016bti unikali u\u017euomina apie ankstyv\u0105j\u0105 Romos valdov\u0173 tradicij\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160ie vaizdai svarb\u016bs ne tik kaip menas \u2013 jie yra retas langas \u012f etrusk\u0173 pasaul\u012f ir jo ry\u0161\u012f su ankstyv\u0105ja Roma\u201c, \u2013 sak\u0117 kult\u016bros paveldo tyr\u0117jas, komentuodamas k\u016brini\u0173 reik\u0161m\u0119 istorinei atmin\u010diai.<\/p>\n
Etruskai \u0161imtme\u010dius dominavo centrin\u0117je Italijoje, o nema\u017ea dalis rom\u0117n\u0173 religijos, simbolikos ir politin\u0117s kult\u016bros element\u0173 siejama b\u016btent su etrusk\u0173 tradicijomis. Ta\u010diau i\u0161likusi\u0173 etrusk\u0173 sien\u0173 tapybos pavyzd\u017ei\u0173 yra nedaug, tod\u0117l Pran\u00e7ois kapo freskos laikomos vienu vertingiausi\u0173 \u0161altini\u0173, padedan\u010di\u0173 suprasti \u0161i\u0105 civilizacij\u0105.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Europoje ry\u0161k\u0117ja tendencija aktyviau spr\u0119sti paveldo gr\u0105\u017einimo ir prieinamumo klausimus, o muziejai vis da\u017eniau pabr\u0117\u017eia skaidr\u0173 objekt\u0173 kilm\u0117s tyrim\u0105. Italijos atvejis rodo, kad net po labai ilgo laiko kult\u016bros vertyb\u0117s gali sugr\u012f\u017eti \u012f vie\u0161\u0105 ekspozicij\u0105, jei valstyb\u0117 nuosekliai siekia susitarimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Italija susigr\u0105\u017eino XIX am\u017eiuje dingusias Pran\u00e7ois kapo etrusk\u0173 freskas \u2013 jos v\u0117l eksponuojamos Romos Villa Giulia muziejuje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38624,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,29946,2515,218,5733,13981],"miestas":[],"class_list":["post-38623","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-etruskai","tag-italija","tag-kulturos-paveldas","tag-muziejai","tag-roma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38623","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38623"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38623\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38624"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38623"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38623"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38623"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38623"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}