Kinija per kelis de\u0161imtme\u010dius pasodino apie 66 milijardus med\u017ei\u0173, siekdama sustabdyti dykum\u0117jim\u0105 \u0161iaurin\u0117se \u0161alies dalyse ir suma\u017einti dulki\u0173 audr\u0173 \u017eal\u0105 miestams bei \u017eem\u0117s \u016bkiui. Vienas svarbiausi\u0173 \u0161ios krypties projekt\u0173 \u2013 vadinamoji Did\u017eioji \u017ealioji siena, prad\u0117ta 1978 metais ir planuojama t\u0119sti iki ma\u017edaug 2050 met\u0173.<\/p>\n
\u0160i\u0173 \u017eeldinim\u0173 tikslas n\u0117ra vien estetinis: didinant med\u017ei\u0173 dang\u0105 siekiama gerinti dirvo\u017eemio b\u016bkl\u0119, ma\u017einti v\u0117jo erozij\u0105, stabilizuoti sm\u0117lynus ir su\u0161velninti klimato kaitos padarinius. Per t\u0105 laik\u0105 mi\u0161kingumas daugelyje region\u0173 i\u0161augo, o programa laikoma viena did\u017eiausi\u0173 tokio tipo iniciatyv\u0173 pasaulyje.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, remdamasi palydoviniais steb\u0117jimais ir keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 augimo duomenimis, \u012fvertino, kaip dirbtinai \u012fveisti mi\u0161kai reaguoja \u012f klimato poky\u010dius. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u017emogaus pasodinti medynai kai kuriais atvejais auga grei\u010diau nei nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai.<\/p>\n
Viena i\u0161 tik\u0117tin\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 stipresn\u0117 reakcija \u012f did\u0117jan\u010di\u0105 anglies dioksido koncentracij\u0105 atmosferoje. Didesnis CO2 kiekis gali skatinti fotosintez\u0119 ir leisti augalams spar\u010diau auginti biomas\u0119, ta\u010diau tai n\u0117ra vienareik\u0161mis privalumas visai ekosistemai.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad spartesnis augimas dar nerei\u0161kia, jog naujai suformuoti medynai tampa lygiaver\u010diais nat\u016braliems mi\u0161kams. Dalis toki\u0173 \u017eeldini\u0173 yra plantacinio tipo, kai sodinami vienos ar keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 med\u017eiai, da\u017enai i\u0161d\u0117styti taisyklingomis eil\u0117mis.<\/p>\n
Tokie mi\u0161kai gali efektyviai kaupti angl\u012f ir ma\u017einti dirvos erozij\u0105, ta\u010diau biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s po\u017ei\u016briu paprastai nusileid\u017eia nat\u016bralioms buvein\u0117ms. Nat\u016braliuose mi\u0161kuose daugiau augal\u0173, gryb\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o j\u0173 tarpusavio ry\u0161iai formuoja stabilesn\u0119, geriau atsistatan\u010di\u0105 ekosistem\u0105.<\/p>\n
Skiriasi ir atsparumas ekstremaliems rei\u0161kiniams: nat\u016bral\u016bs mi\u0161kai paprastai sudaryti i\u0161 \u012fvairaus am\u017eiaus ir skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 med\u017ei\u0173, tod\u0117l geriau atlaiko sausras, ligas ar kenk\u0117j\u0173 protr\u016bkius. Tuo metu vienos r\u016b\u0161ies dominavimas plantacijose gali didinti rizik\u0105, kad liga ar kenk\u0117jai greitai i\u0161plis ir sukels masin\u012f d\u017ei\u016bvim\u0105.<\/p>\n
Ekspertai akcentuoja, kad didelio masto \u017eeldinimas vis tiek duoda ap\u010diuopiam\u0105 naud\u0105, ta\u010diau vien med\u017ei\u0173 skai\u010dius automati\u0161kai neatkuria pilnaver\u010dio mi\u0161ko. Norint priart\u0117ti prie nat\u016brali\u0173 ekosistem\u0173, svarbu rinktis vietines r\u016b\u0161is, didinti r\u016b\u0161in\u0119 \u012fvairov\u0119 ir sudaryti s\u0105lygas nat\u016braliai mi\u0161ko regeneracijai.<\/p>\n
\u201eDidelio masto \u017eeldinimas gali stiprinti anglies kaupim\u0105 ir ma\u017einti erozij\u0105, bet tai dar n\u0117ra nat\u016bralaus mi\u0161ko atitikmuo\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinija pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173, ta\u010diau tyrimai rodo: dirbtiniai mi\u0161kai auga kitaip ir ne visada atstoja nat\u016bralias, atsparesnes ekosistemas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38626,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3957,685,10281,448,673,4468],"miestas":[],"class_list":["post-38625","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglies-dioksidas","tag-biologine-ivairove","tag-dykumejimas","tag-kinija","tag-klimato-kaita","tag-misku-atkurimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38625","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38625"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38625\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38626"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38625"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38625"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38625"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38625"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}