Europoje \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s vis da\u017eniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos S\u0105jungoje dirbo 12,9 proc. gyventoj\u0173 per pirmuosius \u0161e\u0161is m\u0117nesius nuo senatv\u0117s pensijos gavimo prad\u017eios. \u201eEurostat\u201c duomenys rodo, kad tok\u012f sprendim\u0105 lemia ne vien pinigai, bet ir noras i\u0161likti aktyviems bei socialiai \u012fsitraukusiems.<\/p>\n
Finansinis aspektas vis d\u0117lto i\u0161lieka svarbus, nes pensijos daugelyje \u0161ali\u0173 akivaizd\u017eiai ma\u017eesn\u0117s nei v\u0117lyvos karjeros pajamos. ES vidutini\u0161kai \u017emogus, 50\u201359 met\u0173 am\u017eiuje u\u017edirbdav\u0119s 100 eur\u0173, 65\u201374 met\u0173 am\u017eiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o ma\u017edaug kas \u0161e\u0161tas pensininkas patiria skurdo rizik\u0105.<\/p>\n
Skirtumai tarp \u0161ali\u0173 \u2013 mil\u017eini\u0161ki. Ma\u017eiausia dalis dirban\u010di\u0173 po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur toki\u0173 buvo 1,7 proc., o did\u017eiausia \u2013 Estijoje, kur per pusmet\u012f po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
\u012e auk\u0161\u010diausi\u0173 rodikli\u0173 grup\u0119 patenka ir Baltijos \u0161alys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje \u2013 43,7 proc. nauj\u0173 pensinink\u0173. \u0160vedijoje \u0161is rodiklis siek\u0117 41,7 proc., taip pat i\u0161siskyr\u0117 Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsid\u016br\u0117 per vidur\u012f su 29,7 proc.<\/p>\n
Kitoje skal\u0117s pus\u0117je \u2013 \u0161alys, kuriose po pensijos dirban\u010di\u0173j\u0173 ma\u017eai: Graikijoje j\u0173 buvo 4,2 proc., Ispanijoje \u2013 4,5 proc., Kroatijoje \u2013 5 proc. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad skirtumus lemia tiek pensij\u0173 sistemos, tiek darbo rinkos taisykl\u0117s ir istorin\u0117 politika pensinink\u0173 darbo at\u017evilgiu.<\/p>\n
Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindin\u0117 prie\u017eastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras i\u0161likti produktyviems: taip atsak\u0117 36,3 proc. respondent\u0173. Finansin\u0119 b\u016btinyb\u0119 kaip svarbiausi\u0105 motyv\u0105 nurod\u0117 28,6 proc. dirban\u010di\u0173 pensinink\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau ir \u010dia matyti ry\u0161k\u016bs skirtumai: \u0160vedijoje finansin\u0119 b\u016btinyb\u0119 min\u0117jo 9,4 proc. dirban\u010di\u0173 pensinink\u0173, o Kipre \u2013 net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose \u0161alyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o b\u016btinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.<\/p>\n
Rumunijoje 54,3 proc. dirban\u010di\u0173 pensinink\u0173 nurod\u0117, kad dirba d\u0117l finansini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, Bulgarijoje \u2013 53,6 proc., Kroatijoje \u2013 48,2 proc., Latvijoje \u2013 47,9 proc. Didesn\u0117 nei tre\u010ddalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje \u0161is rodiklis buvo 19,6 proc.<\/p>\n
Kai dirban\u010di\u0173 po pensijos dalis sujungiama su finansin\u0117s b\u016btinyb\u0117s atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensinink\u0173 i\u0161 ties\u0173 dirba tod\u0117l, kad privalo. ES vidurkis siek\u0117 3,7 proc., o kai kuriose \u0161alyse rodikliai i\u0161siskyr\u0117 ypa\u010d: Latvijoje jis siek\u0117 21,2 proc., Kipre \u2013 20,3 proc., Estijoje \u2013 17,3 proc.<\/p>\n
\u201eTen, kur \u017emon\u0117s sako, kad dirba d\u0117l finansin\u0117s b\u016btinyb\u0117s, tai rei\u0161kia, kad jie jau\u010dia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos\u201c, \u2013 sak\u0117 Rygos Stradinio universiteto atstov\u0117 Olga Rajevska.<\/p>\n
Pasak jos, auk\u0161ta toki\u0173 atsakym\u0173 dalis da\u017enai signalizuoja, kad pensij\u0173 sistema neu\u017etikrina pakankamo pajam\u0173 lygio, tod\u0117l \u017emon\u0117s, kol leid\u017eia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad i\u0161laikyt\u0173 \u012fprast\u0105 gyvenimo standart\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto demografijos ir darbo rinkos poky\u010diai rei\u0161kia, kad dirban\u010di\u0173 pensinink\u0173 daug\u0117ja ir turtingesn\u0117se \u0161alyse. Nyderland\u0173 tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius K\u00e8ne Henkensas pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i karta yra sveikesn\u0117 ir labiau i\u0161silavinusi, tod\u0117l jos ry\u0161ys su darbo rinka i\u0161lieka stipresnis.<\/p>\n
\u201eDarbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulauk\u0119 pensinio am\u017eiaus, o tam \u012ftakos turi demografiniai poky\u010diai ir u\u017esit\u0119siantis darbuotoj\u0173 tr\u016bkumas\u201c, \u2013 sak\u0117 K\u00e8ne Henkensas.<\/p>\n
Ekspertai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darb\u0105, tod\u0117l kai kuriose \u0161alyse reali situacija gali b\u016bti sud\u0117tingesn\u0117: dalis pensinink\u0173 nor\u0117t\u0173 dirbti, bet neturi galimybi\u0173. Kita vertus, aktyvaus sen\u0117jimo politika ir lankstesnis per\u0117jimas i\u0161 pilno etato \u012f pensij\u0105 vis da\u017eniau \u012fvardijami kaip priemon\u0117s, padedan\u010dios ir \u017emon\u0117ms, ir darbo rinkai.<\/p>\n
Galiausiai, kaip pabr\u0117\u017eia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansin\u0117 b\u016btinyb\u0117 yra santykin\u0117 s\u0105voka: j\u0105 lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei l\u016bkes\u010diai. D\u0117l to ry\u0161ys tarp pensij\u0173 adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose \u0161alyse gali b\u016bti gerokai sud\u0117tingesnis, nei i\u0161 pirmo \u017evilgsnio rodo skai\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2023 metais ES 12,9 proc. \u017emoni\u0173 po pensijos dar dirbo, o Lietuva \u2013 tarp lyderi\u0173; ekspertai ai\u0161kina, kada tai pasirinkimas, o kada b\u016btinyb\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":38733,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[419,3992,5161,7533,4764,5283],"miestas":[],"class_list":["post-38732","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-darbo-rinka","tag-estija","tag-eurostat","tag-pensijos","tag-pensininkai","tag-skurdo-rizika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38732","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38732"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38732\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/38733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38732"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}