Europos Komisijos bir\u017eelio pabaigoje priimtas \u012fgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026\u20132030 met\u0173 nemokam\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 skyrimo rodiklius, suk\u0117l\u0117 a\u0161tri\u0105 reakcij\u0105 Lenkijos koksininkyst\u0117s sektoriuje. Pramon\u0117s atstovai tvirtina, kad naujasis emisij\u0173 benchmarkas koksui nustatytas per \u017eemai ir gali smarkiai padidinti \u012fmoni\u0173 ka\u0161tus.<\/p>\n
Reglamentas numato, kad koksui 2026\u20132030 met\u0173 laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021\u20132025 metais jis siek\u0117 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reik\u0161t\u0173 ma\u017eesn\u0119 nemokam\u0173 leidim\u0173 alokacij\u0105 ir didesn\u012f poreik\u012f tr\u016bkstamus leidimus \u012fsigyti rinkoje.<\/p>\n
Koksas gaminamas i\u0161 koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausi\u0173 tradicin\u0117s plieno gamybos grandin\u0117s element\u0173, ypa\u010d auk\u0161takrosni\u0173 technologijoje. D\u0117l to bet kokie tar\u0161os leidim\u0173 sistemos poky\u010diai koksui tiesiogiai veikia plieno pramon\u0117s s\u0105naudas ir konkurencingum\u0105, ypa\u010d kai pasaulin\u0117je rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.<\/p>\n
Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikian\u010diame Energetikos ir vandenilio klausim\u0173 formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis \u2013 gr\u0105\u017einti koksui ankstesn\u012f, 2021\u20132025 met\u0173 lygio benchmark\u0105, antrasis \u2013 u\u017etikrinti, kad koksininkyst\u0117 b\u016bt\u0173 \u012ftraukta \u012f benchmark\u0173 per\u017ei\u016bros proces\u0105 ir tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 realiai \u012fvertinti skai\u010diavim\u0173 pagrind\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiausias sektoriaus klausimas \u2013 kokiais konkre\u010diais duomenimis Europos Komisija r\u0117m\u0117si nustatydama nauj\u0105 rodikl\u012f. Pramon\u0117s atstovai vie\u0161ai teig\u0117 bandantys patys atkurti skai\u010diavim\u0105, ta\u010diau j\u0173 turimi duomenys es\u0105 nesutampa su naujai paskelbtais dyd\u017eiais.<\/p>\n
\u201eJeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas \u0161is benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskai\u010diuotas\u201c, \u2013 sak\u0117 pramon\u0117s atstov\u0117, dalyvavusi diskusijoje.<\/p>\n
Vie\u0161ai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai i\u0161vedami pagal 10 proc. efektyviausi\u0173 \u012frengini\u0173 emisij\u0173 rezultat\u0105, ta\u010diau konkret\u016bs \u012frengini\u0173 duomenys n\u0117ra atskleid\u017eiami. Valstyb\u0117s institucij\u0173 atstovai pripa\u017eino, kad detali\u0173 duomen\u0173 apie skai\u010diavimo baz\u0119 jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerci\u0161kai jautria informacija.<\/p>\n
Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad ma\u017eesn\u0117 nemokama alokacija didina priklausomyb\u0119 nuo ETS rinkos kain\u0173, o tai gali paskatinti gamybos perk\u0117lim\u0105 u\u017e ES rib\u0173, jei nebus pakankam\u0173 apsaugos priemoni\u0173. \u0160is klausimas ypa\u010d svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES grie\u017etina klimato politik\u0105, o pramonei tenka ir investicij\u0173 \u012f tar\u0161os ma\u017einim\u0105, ir leidim\u0173 pirkimo na\u0161ta.<\/p>\n
Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra \u012fvardijama kaip svarbi \u017ealiava pramonei, tod\u0117l koksininkyst\u0117s atstovai ragina klimato ir \u017ealiav\u0173 politik\u0105 derinti nuosekliau. Tarp keliam\u0173 id\u0117j\u0173 minima ir koksui palankesn\u0117 reguliacin\u0117 aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei ai\u0161kesn\u0117s, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.<\/p>\n
Artimiausiu metu diskusija gali persikelti \u012f platesn\u012f ETS sistemos per\u017ei\u016bros kontekst\u0105, nes dalis valstybi\u0173 nari\u0173 siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir ai\u0161kesni\u0173 kriterij\u0173, kaip pramon\u0117 gali pasivyti geriausi\u0173 \u012frengini\u0173 rezultatus. Koksininkyst\u0117s sektorius tikisi, kad jo argumentai bus \u012fvertinti dar prie\u0161 \u012fsigaliojant 2026\u20132030 met\u0173 alokacijos taisykl\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos Komisija suma\u017eino koksui taikom\u0105 ETS benchmark\u0105 2026\u20132030 metams, o Lenkijos sektorius reikalauja skaidrumo ir ai\u0161ki\u0173 skai\u010diavimo duomen\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[102,30194,667,505,465,506,14636],"miestas":[],"class_list":["post-38943","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-finansai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-es-ets","tag-europos-komisija","tag-koksas","tag-lenkija","tag-plieno-pramone","tag-tarsos-leidimai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=38943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/38943\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=38943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=38943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=38943"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=38943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}