Kasmet pasaulyje i\u0161geriama apie 400 mlrd. kavos puodeli\u0173, o kartu susidaro ma\u017edaug 18 mln. ton\u0173 dr\u0117gn\u0173 kavos tir\u0161\u010di\u0173. Didel\u0117 j\u0173 dalis vis dar atsiduria mi\u0161ri\u0173 atliek\u0173 sraute, nors \u0161io liku\u010dio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.<\/p>\n
Problem\u0105 iki \u0161iol k\u0117l\u0117 tir\u0161\u010di\u0173 dr\u0117gm\u0117: norint juos naudoti kaip kur\u0105, \u017ealiav\u0105 tekdavo ilgai ir brangiai d\u017eiovinti. D\u0117l to perdirbimas da\u017enai neb\u016bdavo ekonomi\u0161kai patrauklus, ypa\u010d kai energijos kainos ir logistikos s\u0105naudos i\u0161auga.<\/p>\n
Kor\u0117jos geologijos ir mineralini\u0173 i\u0161tekli\u0173 instituto KIGAM mokslininkai pristat\u0117 metod\u0105, kuris leid\u017eia apeiti d\u017eiovinimo etap\u0105 ir dr\u0117gm\u0119 paversti proceso prana\u0161umu. Tyrime apra\u0161oma technologija, kai dar dr\u0117gni tir\u0161\u010diai apdorojami plazmos liepsna ma\u017edaug 800\u2013900 laipsni\u0173 temperat\u016broje.<\/p>\n
Staigus \u012fkaitinimas per kelias de\u0161imtis sekund\u017ei\u0173 i\u0161garina vanden\u012f ir sukuria vadinam\u0105j\u012f sprag\u0117si\u0173 efekt\u0105: \u017ealiava i\u0161sipu\u010dia, tampa por\u0117ta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslinink\u0173 teigimu, viso proceso trukm\u0117 gali siekti apie 90 sekund\u017ei\u0173, o galutinis produktas savo savyb\u0117mis priart\u0117ja prie antracito tipo anglies.<\/p>\n
Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro \u0161ilumingumas siekia 29 megad\u017eaulius kilogramui. Palyginimui, \u012fprasta mediena da\u017enai vertinama ma\u017edaug 15\u201320 megad\u017eauli\u0173 kilogramui, tad skirtumas gali b\u016bti reik\u0161mingas kalbant apie energijos tank\u012f ir transportavimo efektyvum\u0105.<\/p>\n
Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pa\u0161alinami sieros junginiai, tod\u0117l ma\u017e\u0117ja sieros oksid\u0173, siejam\u0173 su oro tar\u0161a ir r\u016bg\u0161\u010diaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypa\u010d aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didel\u0119 \u0161ildymo ar pramon\u0117s energijos dal\u012f.<\/p>\n
Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos b\u016bdas. Po apdorojimo med\u017eiagos pavir\u0161iaus plotas, tyr\u0117j\u0173 duomenimis, i\u0161auga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, tod\u0117l atsiranda pana\u0161um\u0173 su aktyvintos anglies sorbcin\u0117mis savyb\u0117mis.<\/p>\n
Tai atveria keli\u0105 platesniam pritaikymui, pavyzd\u017eiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos por\u0117tos med\u017eiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi \u017eiedin\u0117s ekonomikos, kai atliekos tampa \u017ealiava auk\u0161tesn\u0117s vert\u0117s produktams.<\/p>\n
Vis d\u0117lto did\u017eiausia \u017einia energetikai yra tai, kad procesui tinka dr\u0117gna \u017ealiava, o d\u017eiovinimo atsisakymas gali suma\u017einti tiek energijos s\u0105naudas, tiek galutin\u0119 kain\u0105. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161us principas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas ir kitiems didel\u0117s dr\u0117gm\u0117s organini\u0173 atliek\u0173 srautams, \u012fskaitant maisto atliekas, \u017eem\u0117s \u016bkio liku\u010dius ar nuotek\u0173 dumbl\u0105.<\/p>\n
Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grind\u017eiama kryptis, ta\u010diau ji atspindi platesn\u0119 tendencij\u0105: ie\u0161koma technologij\u0173, kurios energij\u0105 ir pramonines \u017ealiavas leist\u0173 gauti ne i\u0161 i\u0161kastinio kuro, o i\u0161 vietini\u0173 atliek\u0173 sraut\u0173. Tokie sprendimai svarb\u016bs ir d\u0117l tiekimo saugumo, ir d\u0117l emisij\u0173 ma\u017einimo tiksl\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
KIGAM mokslininkai si\u016blo plazmos metodu dr\u0117gnus kavos tir\u0161\u010dius per 90 sekund\u017ei\u0173 paversti por\u0117tu biokuru, kurio \u0161ilumingumas priart\u0117ja prie antracito.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[30286,5296,101,281,8643,17083,22032],"miestas":[],"class_list":["post-39043","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-biokokas","tag-biokuras","tag-ekologija","tag-kava","tag-kavos-tirsciai","tag-pirolize","tag-plazma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39043","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=39043"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/39043\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=39043"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=39043"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=39043"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=39043"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}