Visatos prad\u017eia jau de\u0161imtme\u010dius i\u0161lieka viena kebliausi\u0173 kosmologijos m\u012fsli\u0173. Kuo labiau mokslininkai art\u0117ja prie pirm\u0173j\u0173 akimirk\u0173 po Did\u017eiojo sprogimo, tuo labiau \u201eeleganti\u0161ka\u201c fizika ima strigti: bendroji Alberto Ein\u0161teino reliatyvumo teorija puikiai veikia apra\u0161ant planetas, \u017evaig\u017edes ir galaktikas, ta\u010diau ekstremali\u0173 energij\u0173 s\u0105lygomis, kurios tur\u0117jo vyrauti pa\u010dioje prad\u017eioje, jos nebeu\u017etenka.<\/p>\n
Naujas tyr\u0117j\u0173 i\u0161 \u201eUniversity of Waterloo\u201c ir \u201ePerimeter Institute\u201c pasi\u016blymas juda dr\u0105sia, bet pragmati\u0161ka kryptimi: u\u017euot prie kosmologijos pridedant nauj\u0173 hipotetini\u0173 \u201edali\u0173\u201c, si\u016bloma patobulinti pa\u010di\u0105 gravitacij\u0105. Ein\u0161teino lygtims pridedami kvadratiniai nariai, susij\u0119 su erdv\u0117laikio kreivumu. 2026 m. kovo 18 d. \u017eurnale Physical Review Letters<\/em> paskelbtame darbe teigiama, kad toks modelis gali nat\u016braliai lemti infliacij\u0105 ir nuosekliau apra\u0161yti ankstyviausi\u0105 Visatos etap\u0105.<\/p>\n Standartinis kosmologinis modelis daugeliu aspekt\u0173 laikomas \u0161iuolaikinio mokslo triumfu. \u017dinome, kad Visatai yra apie 13,8 mlrd. met\u0173, ji ple\u010diasi, o didelio masto strukt\u016bra susiformavo i\u0161 labai anksti atsiradusi\u0173 menk\u0173 fluktuacij\u0173. Ta\u010diau problema i\u0161kyla bandant \u201eatsukti laik\u0105\u201c beveik iki nulio: tuomet klasikin\u0117 reliatyvumo teorija veda prie singuliarumo, t. y. situacijos, kurioje skai\u010diavimai praranda prasm\u0119, o fizika nebesugeba pateikti atsakym\u0173.<\/p>\n D\u0117l to itin svarbia tapo kosmologin\u0117 infliacija \u2013 trumpas, bet labai spartaus jaunos Visatos pl\u0117timosi epizodas. Ji paai\u0161kina, kod\u0117l Visata \u0161iandien dideliu mastu atrodo vienalyt\u0117 ir kaip atsirado \u201es\u0117klos\u201c, i\u0161 kuri\u0173 v\u0117liau i\u0161augo galaktikos. Vis d\u0117lto daugelyje infliacijos modeli\u0173 reikia papildomo lauko \u2013 vadinamojo inflatono \u2013 kuris neretai primena technin\u0119 atram\u0105, \u012fmontuot\u0105 vien tam, kad konstrukcija nesugri\u016bt\u0173. Tokie sprendimai kartais padeda, ta\u010diau teori\u0161kai n\u0117ra laikomi idealiais.<\/p>\n Jau ne vienerius metus ie\u0161koma b\u016bdo sujungti gravitacij\u0105 ir kvantin\u0119 mechanik\u0105 neprikuriant perteklini\u0173 prielaid\u0173. \u010cia ir atsiranda vadinamoji kvadratin\u0117 gravitacija. Ji negriauna Ein\u0161teino teorijos \u201enamo\u201c, o veikiau sustiprina pamatus ten, kur \u012fprastomis priemon\u0117mis jie pradeda tr\u016bkin\u0117ti \u2013 esant mil\u017eini\u0161koms energijoms, kai \u012fprasti gamtos d\u0117sniai nebeveikia taip u\u017etikrintai.<\/p>\n Naujojo darbo esm\u0117 \u2013 \u012f gravitacijos apra\u0161\u0105 \u012ftraukiami kvadratiniai erdv\u0117laikio kreivumo nariai. Fizi\u0161kai tai rei\u0161kia paprast\u0105 id\u0117j\u0105: \u012fprastomis s\u0105lygomis toks papildymas beveik nieko nekei\u010dia, ta\u010diau kra\u0161tutin\u0117se b\u016bsenose tampa lemiamas. Kitaip tariant, teorija i\u0161lieka pa\u017e\u012fstama \u201eramiame kelyje\u201c, bet b\u016btent ekstremaliose \u201epos\u016bki\u0173\u201c s\u0105lygose parodo, ar sugeba patikimai apra\u0161yti ankstyv\u0105j\u0105 Visat\u0105.<\/p>\n Autoriai teigia, kad j\u0173 teorija yra asimptoti\u0161kai laisva ultravioletin\u0117je srityje \u2013 tai rei\u0161kia, jog ji gerai \u201eelgiasi\u201c esant labai didel\u0117ms energijoms. Praktine prasme tai svarbu d\u0117l vienos prie\u017easties: modelis nepal\u016b\u017eta d\u0117l begalybi\u0173 ir i\u0161lieka apskai\u010diuojamas ten, kur klasikin\u0117 Ein\u0161teino teorija jau nebepakanka. Tai \u2013 bandymas taisyti vien\u0105 seniausi\u0173 kosmologijos problem\u0173, o ne vien kurti \u012fsp\u016bdingas formules.<\/p>\n \u012edomiausia, kad \u0161iame variante infliacijos nereikia \u201epriklijuoti\u201c i\u0161 i\u0161or\u0117s. Skai\u010diavimai rodo, jog ji gali atsirasti kaip nat\u016brali pa\u010dios teorijos pasekm\u0117, \u012fvertinus kvantines pataisas. Kitaip tariant, ankstyvajai Visatai nereik\u0117t\u0173 atskiro \u201evariklio\u201c staigiai pl\u0117stis \u2013 jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u010dioje gravitacijoje. Toks po\u017ei\u016bris kei\u010dia pasakojimo logik\u0105: nuo Visatos, kuri \u201estartuoja\u201c d\u0117l speciali\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 rinkinio, prie Visatos, kuri vystosi pagal gilesnes, vientisesnes taisykles.<\/p>\n Kosmologijoje lengva susi\u017eav\u0117ti didel\u0117mis id\u0117jomis, ta\u010diau daug sunkiau sukurti teorij\u0105, kuri rizikuot\u0173 susidurti su steb\u0117jimais. B\u016btent \u010dia naujasis pasi\u016blymas atrodo stipriausiai. Tyr\u0117jai nurodo, kad j\u0173 modelis prognozuoja minimal\u0173 tensorini\u0173 ir skaliarini\u0173 svyravim\u0173 santyk\u012f (tensor-to-scalar ratio) \u2013 parametr\u0105, apib\u016bdinant\u012f pirmyk\u0161\u010di\u0173 gravitacini\u0173 bang\u0173 stipr\u012f lyginant su tankio fluktuacijomis. Pagal darb\u0105, \u0161i reik\u0161m\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti apie 0,01. Jei b\u016bsimi matavimai parodyt\u0173 ai\u0161kiai ma\u017eesn\u0119 reik\u0161m\u0119, modelis patirt\u0173 rimt\u0105 sm\u016bg\u012f.<\/p>\n B\u016bsimi kosmologiniai eksperimentai kuriami b\u016btent tam, kad vis tiksliau fiksuot\u0173 tokius signalus. Pavyzd\u017eiui, CMB-S4 projekte siekiama jautrumo \u03c3(r) \u2264 5 \u00d7 10\u207b\u2074, o tai rei\u0161kia, kad kova d\u0117l infliacijos p\u0117dsak\u0173 bus gerokai grie\u017etesn\u0117 silpnesniems modeliams nei iki \u0161iol. Jei kvadratin\u0117 gravitacija palieka p\u0117dsak\u0105 apie 0,01 lygyje, tai b\u016bt\u0173 ne vos girdimas signalas, o realiai ie\u0161kotinas efektas.<\/p>\n Autoriai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad si\u016blomas scenarijus dera su dabartiniais steb\u0117jim\u0173 apribojimais ir naujesn\u0117mis kosmologini\u0173 analizi\u0173 u\u017euominomis, \u012fskaitant DESI projekto rezultatus. DESI kuria did\u017eiausi\u0105 trima\u010dio Visatos \u017eem\u0117lap\u012f ir jau dabar teikia duomenis, naudojamus tamsiosios energijos modeliams bei Visatos pl\u0117timosi istorijai tikrinti. Kitaip tariant, \u0161i teorija siekia atsiremti ne vien \u012f lent\u0105 su lygtimis, bet ir \u012f itin tikslius viso dangaus steb\u0117jimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Visatos prad\u017eia jau de\u0161imtme\u010dius i\u0161lieka viena kebliausi\u0173 kosmologijos m\u012fsli\u0173. Kuo labiau mokslininkai art\u0117ja prie pirm\u0173j\u0173 akimirk\u0173 po Did\u017eiojo sprogimo, tuo labiau \u201eeleganti\u0161ka\u201c fizika ima strigti: bendroji Alberto Ein\u0161teino reliatyvumo teorija puikiai veikia apra\u0161ant planetas, \u017evaig\u017edes ir galaktikas, ta\u010diau ekstremali\u0173 energij\u0173 s\u0105lygomis, kurios tur\u0117jo vyrauti pa\u010dioje prad\u017eioje, jos nebeu\u017etenka. Naujas tyr\u0117j\u0173 i\u0161 \u201eUniversity of Waterloo\u201c ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":3914,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-3913","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3913","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3913"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3913\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3913"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3913"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3913"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=3913"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Kur klasikinis Didysis sprogimas pradeda klib\u0117ti<\/h2>\n
Ein\u0161teino teorija \u2013 papildyta, o ne i\u0161mesta<\/h2>\n
Svarbiausia \u2013 teorij\u0105 galima patikrinti<\/h2>\n